VMI viršininkė Edita Janušienė šiemet baigia ketverių metų vadovavimo kadenciją. Tačiau neslepia, kad dalyvaus konkurse ir dar kartą sieks šio posto.
Ji apgailestauja, kad nors klientų, darbuotojų apsaugai nuo Covid-19 skirta nemažai priemonių ir lėšų, aukų neišvengta – virusas pareikalavo vieno kolegos gyvybės.
Apie nepasiteisinusias mokesčių lengvatas, kovos su slepiančiais mokesčius priemones, sumažėjusį VMI darbuotojų skaičių ir išaugusias jų algas – portalo tv3.lt interviu su E. Janušiene.
Kaip koronavirusas pakeitė VMI darbą? Kaip manote, galbūt ateityje vertėtų iš viso atsisakyti gyvų konsultacijų ir konsultuoti gyventojus ir verslą tik nuotoliniu būdu?
Visų pirma pandemija turėjo daug įtakos vidiniams procesams ir santykiams su klientais. Ačiū informacinių technologijų specialistams, kad greitai pavyko persiorientuoti į nuotolinį darbą. Kaip jie patys sakė, per mėnesį padarėme tiek, kiek įprastai, ko gero, užtruktume pusmetį.
Teko peržiūrėti prioritetus ir vienas iš pagrindinių, aišku, buvo pagalba verslui. Tą atsakomybę prisiėmėme ir, manau, puikiai padarėme darbą.
Savo darbuotojams išdalijome daugiau kaip 1,5 tūkst. kompiuterių. Be to, užtikrinant maksimalią duomenų apsaugą sudarėme galimybes jiems dirbti ir namuose, ir prireikus ateiti į darbo vietą. Netaupėme dezinfekcinėms priemonėms ir apsirūpinome jomis maksimaliai.
Kalbant apie darbą su klientais, tai, sakyčiau, vienu metu buvome tapę didžiausiu skambučių centru Lietuvoje. Konsultavome klientus daugiausia telefonu ir tik tam tikru metu aptarnavome vietoje su išankstine registracija.
Ką pasibaigus pandemijai darysite kitaip nei iki jos?
Galvoju, kad šiek tiek grįšime prie gyvo bendravimo su klientais. Tačiau tik su išankstine registracija – toks būtų siekis.
Analizuodami rodiklius, matome, kad itin išaugo elektroninių paslaugų naudojimas, dėl ko mums anksčiau reikėjo įtikinėti klientus. Iš tiesų pandemija išmokė ir mus, ir, matyt, dalį mūsų klientų labiau naudotis elektroninėmis paslaugomis.
Per praėjusius metus nesumokėta beveik 800 mln. eurų mokesčių. Kaip manote, kokia dalis jų niekada ir nebus sumokėta dėl įmonių bankrotų ir kitų priežasčių? Kaip šį skaičių sumažinti?
Iš tų 800 mln. eurų mokesčių nepriemokos 75 proc. tenka 1,2 tūkst. įmonių. Dabar yra viešinamas atnaujintas sąrašas įmonių, kurioms atidėtų mokesčių suma viršija 100 tūkst. eurų.
Analizuojame didžiausią skolą turinčių įmonių finansinę būklę ir dalis įmonių iki vasario 28 d. turi su mumis sudaryti mokestinės paskolos sutartis.
Sausio 1 d. duomenimis, iš viso bankrutavo 217 įmonių, kurios buvo mūsų sąraše. Kol kas jos „nusinešė“ 4,6 mln. eurų.
Turbūt sutiksite, kad dabar visi veikiame labai neapibrėžtoje aplinkoje. Sakyčiau, viskas priklauso ne tik nuo to, kiek valstybė dar subsidijuos verslą, bet ir nuo to, kaip greitai sugebėsime vakcinuoti visuomenę ir kada bus leista verslui dirbti laisvai.
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie neteisingų mokestinių lengvatų panaikinimą. Tai politiniai sprendimai, o VMI yra jų vykdytoja. Tačiau, jūsų požiūriu, kokias lengvatas administruoti yra sunkiausia, dėl kurių daugiausia darbo ir kurios labiausiai neapsimoka?
Kaip žinote, šiuo klausimu yra sudaryta darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvaujame ir mes, joje laukiama ir verslo pasiūlymų, patarimų. Mes esame pateikę pasiūlymų dėl žemės mokesčio lengvatų. Jie labiau ne piniginiai, o dėl paprastesnio administravimo – kad būtų paprasčiau ir klientams, ir mums.
Taip pat rengiame pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, dėl kurio negauname tinkamų duomenų arba jie būna klaidingi. Jį norime padaryti tokį patį patogų kaip žemės mokestį. O NT mokesčių lengvatų yra apie 20, tad prašysime peržiūrėti iš tos pusės.
Taip pat planuojame siūlyti keisti pelno mokesčio įstatymą dėl prestižo vertės skaičiavimo ir nuostolių perkėlimo tarp įmonių grupės.
Tačiau tai yra planai. Manau, vis tiek reikia peržiūrėti, kokiu tikslu buvo įvestos lengvatos, ar tas tikslas pasiektas, ar jį galima kitaip pasiekti. Ir sistemiškai įvertinti, kokį poveikį lengvatos turės ir investicijų pritraukimui, ir mokesčių mokėtojų lygybei, ir visuomenei.
Dažnai pastebima, kad mūsų mokesčių sistema yra gana paini. Manoma, kad jeigu žmogus kas mėnesį gautų sąskaitą (pvz., panašiai kaip už komunalines paslaugas) ir galėtų paprastai sumokėti valstybei visus mokesčius ir įmokas, esą tada ir mokančių būtų daugiau. Ką manote apie tokius pasiūlymus?
Sakyčiau, kad pernai gyventojų pajamų deklaravimo metu atsiradus specialiam vedliui, tikrai nebuvo taip labai sudėtinga paspausti kelis mygtukus ir pateikti deklaracijas.
Bet negaliu pasakyti, kad mokesčių sistema yra nesudėtinga. Ji yra sudėtinga, prie to prisideda ir įvairios lengvatos su išimtimis. Žiūrint iš mokesčių administratoriaus pusės, mums būtų paprasčiau, jeigu jų būtų mažiau.
Kiek mačiau, verslo pasiūlymai atlikti esminę reviziją – peržiūrėti mokesčių įstatymus, kurie parašyti buvo labai seniai. Tam mes neprieštarautume.
Ar ateityje VMI ir „Sodra“ galėtų tapti viena institucija? Kodėl? Galbūt reikėtų ar vertėtų suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų mokestinę bazę?
Koks yra to tikslas? Jungti tik dėl to, kad būtų sujungta, prasmės nėra. „Sodra“ turi ir kitų funkcijų – ji dar išmokas mokanti institucija.
Manyčiau, jei kalbėtume apie įmokų dalies sujungimą, būtų galima apie tai svarstyti, bet čia politinis sprendimas. O jei kalbėtume apie išmokų dalį, nemanau, kad tai būtų tikslinga.
Gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų bazės iš tiesų panašios. Tik mes imame mokestį nuo faktiškai išmokėtų sumų, o „Sodra“ – nuo priskaičiuotų. Jeigu dvi ministerijos susitartų, mes, aišku, neprieštarautume. Bet prieš dvejus metus aktyviai kėlėme šį klausimą, tačiau bendras sprendimas nebuvo priimtas.
VMI yra ne kartą deklaravusi siekį sustabdyti tarp kai kurių verslininkų paplitusią praktiką įmonės lėšas naudoti asmeninėms reikmėms ir taip nemokėti dalies mokesčių. Ką, jūsų nuomone, reikėtų pakeisti, kad ši praktika išnyktų?
Praėjusiais metais tai buvome išsikėlę savo prioritetu. Tačiau, pripažinsiu, dėl pandemijos saugodami klientų ir darbuotojų sveikatą, operatyvių patikrinimų atlikome mažiau, nei planavome.
Patikrinimų skaičius nedidelis, bet sumos kalba už save. 46-ių kontrolės veiksmų, susijusių su asmeninių poreikių įmonių lėšomis, rezultatas yra 1,3 mln. 26-ių operatyvių patikrinimų metu mokesčių patikslinimai siekė beveik 200 tūkst. eurų.
Matome, kad tas naudojimas vis dar paplitęs ypač perkant automobilius, laisvalaikio, pramogų inventorių, paslaugas, juvelyrinius dirbinius, butus, vilas.
Taigi, teiksime Finansų ministerijai atitinkamus pasiūlymus, kaip pagerinti situaciją šioje srityje.
Per pastaruosius ketverius metus vidutinis VMI darbuotojų darbo užmokestis (įvertinus ir buvusius mokesčių pakeitimus) padidėjo apie 50 proc. ir dabar siekia 1758 eurus neatskaičius mokesčių. Ar tai pakankamas dydis norint pritraukti specialistų?
2018 m. pradžioje 55 proc. mūsų darbuotojų gavo mažiau nei 700 eurų į rankas. Dabar tokių liko tik 5 proc. Vieni iš nedaugelio viešajame sektoriuje turime atlygio politiką, paremtą puikia tarptautine praktika ir lyginamės su rinka.
Dabar nemažos dalies darbuotojų algos atlyginimai jau siekia rinkos vidurkį. Tačiau kai kalbame apie aukštos kompetencijos darbuotojus ir ekspertus, atotrūkis dar yra. Labai norėtųsi, kad jį sumažintume, nes dabartinių atlyginimų jiems neužtenka.
Dabar galime pasidžiaugti nebent tuo, kad VMI atlyginimų vidurkis yra didesnis už bendrą sostinės vidurkį. Turime galimybę pagal įstatymą mokėti ir premijas bei tą darome skaidriai ir pelnytai.
Centrinėje VMI administracijoje darbuotojų skaičius nuo 2017 m. sumažėjo maždaug 100. Darbuotojų gerokai sumažėjo ir teritoriniuose skyriuose. Su kuo siejate tokį darbuotojų skaičiaus mažėjimą?
Savo strategijoje turėjome tikslą turėti 2,7 tūkst. darbuotojų, jį ir įvykdėme. Šį rodiklį nusistatėme atsižvelgdami į tai, kiek darbuotojų išeina į pensiją, kiek kompetencijų reikia atnaujinti, kiek kokių procesų galime automatizuoti, ką supaprastinti, ko nedaryti. Visi vadovai turėjo užduotį revizuoti procesus ir, manau, mums tai pavyko.
Ar dėl to nenukentėjo paslaugų kokybė? Juk pasitaikė ne vienas atvejis, kai, pavyzdžiui, mokesčių mokėtojai gavo klaidingus pranešimus.
Pripažįstu, pranešimų siuntimas ne tada, kada reikia, buvo didelė problema. Tačiau ji visiškai nesusijusi su darbuotojų skaičiumi. Ten, kur sumažėjo darbuotojų, buvo visiškai kitokie veiksmai ir procesai. Klaidingi pranešimai „iškeliavo“ iš sistemų tada, kai revizavome 2015 m. duomenis. Tai buvo susikaupę seni neišsiųsti pranešimai. Kuriant sistemas anksčiau apie tai nebuvo pagalvota, tačiau dabar visose sistemose atitinkamos priemonės įdiegtos.
Lieka vos pusmetis iki ketverių metų jūsų vadovavimo VMI kadencijos pabaigos. Ar žadate dalyvauti naujo vadovo konkurse ir kandidatuoti? Ar kalbėjote apie tai su Finansų ministerijos vadovybe?
Taip, žadu kandidatuoti, kai bus paskelbtas konkursas. Ministrė turbūt negali nei uždrausti nei paraginti dalyvauti konkurse. O kas konkursą laimės, tas ir vadovaus VMI po liepos 28 d.
Kokiais svarbiausiais darbais, nuveiktais per šį laikotarpį labiausiai džiaugiatės ir ko nepavyko pasiekti?
Labiausiai džiaugiuosi darbuotojų įsitraukimu. 2017 m. pabaigoje jų įsitraukimas buvo 57 proc. – ir mes buvome žemiau tuometinio institucijų bendro vidurkio. Praėjusių metų pavasarį jau turėjome 72 proc. ir viršijome bendrą, gal apie 180-ies institucijų, vidurkį.
Didesnis komandos įsitraukimas mums padėjo įveikti praėjusių metų iššūkius dėl naujų subsidijų įmonėms, nukentėjusios nuo koronaviruso. Tikiu, kad įveiksime iššūkius ir dėl naujo paramos paketo įgyvendinimo ir atliepsime vadovybės keliamus lūkesčius tiek VMI, tiek man, kaip vadovei.
Ne taip, kaip tikėjomės, pridėtinės vertės mokesčio surinkimo atotrūkis nesumažėjo. Vis dėlto turime Pasaulio banko rekomendacijas ir jas įgyvendinę tikimės geresnių rezultatų.
Bent ką girdžiu iš klientų, labai pagerėjo jų aptarnavimo, skambučių centro konsultacijų kokybė. Taip pat bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, verslu, taip pat tarp VMI padalinių.
Ką per šiuos metus būtumėte darę kitaip?
Nežinau, turbūt būčiau dariusi panašiai tą patį tik su mažesne kantrybe (juokiasi, – aut past.).
