Kalbėdama į diktofoną, ji neužsimena, kad kaip ir kai kurie kolegos ar daugybė kitų lietuvių, savo namuose yra apgyvendinusi nuo mirties grėsmės bėgusius ukrainiečius.
Ne tik iš jų VMI viršininkė žino apie padėtį rusų užpultoje šalyje, nes telefonu pabendrauja ir su kolegomis joje.
Nuo VMI darbo priklauso ne tik Lietuvos krašto gynyba, kuriai skiriama milijonai eurų, surenkamų iš visų mokesčių mokėtojų.
Ugniagesiai-gelbėtojai, policininkai, politikai ar valstybės tarnautojai, gydytojai ir daugelis kitų darbuotojų veikiausiai neturėtų už ką nusipirkti valgyti, jei jų nepasiektų mūsų mokamų mokesčių pinigai.
Kas būtų, jeigu programišiai nulaužtų VMI informacines sistemas ar jas palaikanti kompiuterinė įranga tiesiog sudegtų sprogus okupantų raketai?
Apie šiuos ir daugelį kitų dabar itin aktualių dalykų – portalo tv3.lt interviu su VMI viršininke E. Janušiene.
Sukrėtė visus, kas turi sąžinę
Koks buvo Lietuvos mokesčių mokėtojų elgesys prasidėjus karui? Ar jis labai pasikeitė?
Be abejonės, tas vasario 24 d. rytas sukrėtė visus blaiviai mąstančius Lietuvos piliečius, kurie turi širdį ir sąžinę. Jausmai buvo įvairūs – pradedant užuojauta Ukrainos žmonėms ir baigiant nerimu, bejėgiškumu, kad dabar negali jiems niekuo padėti.
O po to sustoji, atsitokėji ir pradedi galvoti, kad gal gali padėti tuo, kuo gali. Ir užklausų lavina, užplūdusi mūsų komandą iš gyventojų, verslo ir jų asociacijų, parodė, kad daugumai net nekilo klausimų, ar reikia padėti. Kilo klausimų, kaip teisingai tą padaryti.
VMI, matyt, irgi turėjo kažkaip reaguoti, prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Reagavo operatyviai. Greitai paruošėme dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus. Juos rengdami rėmėmės įstatyme įtvirtintais protingumo, proporcingumo, teisingumo, turinio pirmenybės prieš formą principais.
Mes bene pirmi įdiegėme vertimą į ukrainiečių kalbą savo puslapyje, kad atvykę ukrainiečiai galėtų suprasti, kaip legaliai pradėti dirbti, kaip teisingai mokėti mokesčius.
Be kita ko, jiems dabar daug paprasčiau įsigyti verslo liudijimą ir pradėti individualią veiklą. Tam nereikia nuolatinio leidimo gyventi, užtenka ir laikinos registracijos.
Taip pat daugelį kitų dalykų supaprastinome. Pavyzdžiui, jei anksčiau teikiant paramą virš 14 tūkst. eurų reikėdavo notarinės sutarties, tai dabar užtenka laisvos formos sutarties arba bankinio pavedimo.
Džiaugiuosi ir mūsų komandos pagalba Migracijos departamentui. Apie 80 mūsų žmonių dirba įvairiuose registracijos centruose ir padeda registruoti karo pabėgėlius.
Daugelis įmonių nutraukė ar nutraukia ryšius su Rusija ir Baltarusija. Ar dėl to keičiasi muitų ar kitų mokesčių surinkimas?
Šių metų pirmi du mėnesiai mums yra optimistiniai. Per juos praėjusių metų mokesčių surinkimo lygį viršijome 585 mln. eurų. Kovo mėnesio ir bendro pirmojo metų ketvirčio rezultato dar neturime, bet Finansų ministerija jį paskelbs artimiausiu metu.
Vis dėlto galiu pasakyti tiek, kad ir kovas dar nuteikia optimistiškai. Tačiau kaip bus toliau, reikės vertinti.
Vadinasi, bent jau iki šiol karas labiau nepakeitė gyventojų ir verslo elgesio?
Kol kas sunku vertinti, gal ir per anksti. Jei žiūrėtume Lietuvos eksporto ir importo struktūrą, Rusijos ir Baltarusijos įtaka tikrai nėra labai didelė.
Jei keisis gyventojų vartojimo įpročiai, tai pajusime vėliau. Kovo mėnesio mokestinės įplaukos dar buvo susijusios su vasario mėnesio apyvartomis.
Jeigu karas prasidėtų Lietuvoje
Jeigu Lietuvoje nutiktų panaši situacija kaip Ukrainoje, jei būtų karas ir bombos kristų ant VMI teritorinių skyrių, kas tada? Ar jūsų turimi duomenys saugūs?
Noriu tikėti, kad taip nebus. Manau (ir VMI komanda mane palaiko), kad geriau yra būti pasiruošus ir padarius maksimaliai viską, kad to neprireiktų, negu būti nepasiruošus.
Apie duomenų saugumą kalbėti daug negaliu. Galiu tik pasakyti, kad jų kopijų daroma tiek, kiek reikia. Jos laikomos labai saugiose vietose ir daromos tikrai dažnai. Taigi galite būti ramūs, mūsų klientų duomenys yra saugūs.
Atsarginės duomenų kopijos laikomos Lietuvoje? Ir kiek yra tokių kopijų, aišku, nepasakysite?
Jos laikomos įvairiose vietose (mįslingai nusijuokia, – aut. past.). Kopijų yra tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas duomenų saugumas, kad jie nedingtų.
Minėjote, kad geriau yra būti viskam pasiruošus. Gal vykdėte kokias nors pratybas, ką kas darytų blogiausiu atveju?
Mes turime veiklos tęstinumo planus, pagal įvairius scenarijus, kurių dalį esame ištestavę. Turime ir mobilizacijos planą, kurio detalių, savaime suprantama, aš atskleisti negaliu.
Jau per pandemiją išmokome dirbti nuotoliniu, hibridiniu būdu. Žinoma, labai rūpinamės mūsų žmonių saugumu. Dėl to dar plėsime šias galimybes ir ratą žmonių, kurie prireikus galėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Ką pati darytumėte, jeigu kitą savaitę prasidėtų karas? Jums, kaip VMI viršininkei, yra konkretus planas, ką turėtumėte daryti vienu ar kitu atveju?
Taip. Aš tikrai neišvykčiau, likčiau Lietuvoje su vyru. Šeimos jaunimu pasirūpintų.
Ruošiasi ir kibernetiniams antpuoliams
Įvairios tarnybos reguliariai įspėja apie kibernetines atakas prieš įvairias mūsų institucijas ir įmones. Ar VMI pastaruoju metu buvo taip atakuojama?
Mus jau ilgai dėl to audituoja ir turime įdiegę ISO standartą. Aktyviai dalyvaujame įvairiose pratybose su atitinkamomis institucijomis. Esminių pastebėjimų dėl saugumo neatitikties per pastaruosius 5 metus tikrai nebuvo.
Ne tik karui prasidėjus, dar gerokai anksčiau, kai tik pasklido žinios apie sustiprėjusias kibernetines atakas, mes dirbame padidintos parengties režimu. Tačiau nepastebėjome, kad mus kažkaip išskirtinai atakuotų.
Kaip apskritai saugotės nuo kibernetinių atakų?
Yra specialios priemonės, informacinės saugos sistemos, kurios nuolat atnaujinamos, diegiamos papildomos. Savaime suprantama, saugos ekspertai nuolat lenktyniauja su vadinamais hakeriais. Kuo jie yra tobulesni, tuo tobulesnės ir mūsų saugumo sistemos. Skiriame tam reikiamą finansavimą, taip pat turime stiprių savo specialistų.
Visą parą veikia sistemos, kurios apie tam tikrus dalykus informuoja atsakingus specialistus. Ir jeigu naktį kas nors nutiktų, jie iš karto imtųsi reikiamų priemonių.
Galbūt teko bendrauti su mokesčių administratoriais Ukrainoje? Kaip jie laikosi karo metu?
Iš tiesų palaikau ryšį su Ukrainos mokesčių administracijos vadovo pavaduotoja Tatjana Kirijenko, reguliariai susiskambiname.
Dabar visi jie dirba iš vakarų Ukrainos. Džiaugiasi bent tuo, kad iš karo zonų pavyko evakuotis praktiškai visiems darbuotojams su šeimomis. Jie maksimaliai daro tai, ką šiuo metu gali daryti.
Dalyje šalies gyvenimas vyksta toliau. O juk valstybės iždui reikia pinigų, tad jie funkcionuoja.
Žinoma, kur vyksta karo veiksmai, ne mokesčiai yra prioritetas. Bet kiek kalbėjome, jie dirba net ne iš namų, o normaliu režimu biuruose, kurie yra vakarų Ukrainoje.
Nesikreipė dėl kažkokios specifinės pagalbos?
Klausiau, bet tiesiogiai pagalbos nereikėjo. Tačiau džiaugėsi moraliniu palaikymu. O be tiesioginio savo darbo, konsultacijų, pagalba, kurią mūsų VMI komanda teikia Ukrainai, – tai ir aukos pinigais, ir ukrainiečių apgyvendinimas.
Kaip tik šiuo metu kolegos rūšiuoja dalykus, kuriuos vešime į „Caritą“. Be to, dalis darbuotojų dirba savanoriais savaitgaliais, kiti, kaip minėjau, padeda Migracijos departamentui.
Beje, dalis mūsų vyrų VMI yra šauliai. Kai kurie iš jų važiavo į pasienį, dirbo su pabėgėliais, atvežė juos į Lietuvą.
Kol kas mokesčiai renkami
Vakarų šalys Rusijai įveda vis naujas ekonomines sankcijas. Kaip VMI mato tas sankcijas ir kaip tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie jų įgyvendinimo?
Kalbant apie sankcijas įmonėms, kurių akcininkai ar su jais susiję asmenys yra sankcijų sąraše, už jas atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Mūsų atsakomybė yra pamėginti rasti tas įmones, kuriose yra sąsajos su sankcionuotais asmenimis (tiek įmones, tiek gyventojus), ir kartu su FNTT priimti sprendimus dėl galimo turto areštavimo ar kitokio apribojimo.
Dabar įmonių sąrašas nėra didelis, tačiau kol kas neturime galutinių sprendimų, kaip elgtis su įmonėmis, kurios turi netiesioginių sąsajų.
Viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje yra „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose. Ar vertinote, kaip mokestines pajamas paveiktų įmonės atsisakymas perdirbti rusišką naftą?
Prognozių vien dėl šios įmonės nesame atlikę. Tačiau viskas priklausys, nuo to, kokius sprendimus jie priims. Iš jų ir matysis įtaka tiek įmonės veiklai, tiek jų sumokamiems mokesčiams į Lietuvos biudžetą.
Pastaruoju metu itin pabrango degalai. Dėl to, matyt, ir mokesčių daugiau surenkate?
Pats degalų suvartojimas yra šiek tiek sumažėjęs. Tačiau taip, iš dalies didesnėms mokesčių įplaukoms įtakos turi pakilusi degalų kaina.
Kainų kilimas turbūt nė vieno nedžiugina. Norėtųsi mokesčius rinkti iš didesnio vartojimo, dėl ekonomikos augimo, o ne dėl infliacijos.
Jūsų požiūriu, jeigu karas ir toliau tęsis, atitinkamai plėsis sankcijos, žiūrint iš mokesčių administratoriaus pozicijų, kas blogiausio gali nutikti Lietuvai? Ko labiausiai baiminatės?
Negalėčiau savęs priskirti prie ekonomistų, kurie turi žinių kompetentingai komentuoti šiuo klausimu. Tačiau, be abejo, daliai verslų, kurie po pandemijos dar nėra galutinai atsigavę (nors ekonomine prasme Lietuva ją atlaikė gana neblogai), nėra lengva.
Pavyzdžiui, jau dabar girdime, kad sudėtinga yra transporto sektoriui. Dalis jo turėjo tiesiogines sąsajas su Rusija ir Baltarusija. Statybos sektoriuje sunku su dėl darbuotojų trūkumo. Pas mus atvyksta daugiausia moterys ir vaikai, o vyrai grįžo ginti savo tėvynės.
Finansų ministerija planavo valstybės pajamas, sakyčiau, atsargiai. Dabar tai gal ir džiugina, nes nebuvo perdėto optimizmo.
Kol kas neturime daug įmonių bankrotų, kas buvo tikėtina dėl pandemijos. Tačiau jų skaičius gali padidėti.
