„Visuotinis deklaravimas būtų didelė našta mokesčių mokėtojams, tai reikalautų papildomų resursų“, - LRT radijui ketvirtadienį sakė Dainoras Bradauskas.
Pasak jo, VMI prioritetą teikia trečiųjų šalių, o ne mokesčių mokėtojų informacijai, pavyzdžiui, apie jų sukauptas dideles grynųjų pinigų sumas, kurios patikrinus kartais „ištirpsta“.
„Tai yra informacija apie notarinius sandorius, duomenys iš įvairių registrų - Registrų centro apie nekilnojamąjį turtą arba „Registros“ apie transportą, tai ir bankų informacija, galų gale net ir viešoje erdvėje pasirodanti informacija“, - tvirtino D.Bradauskas.
Jo teigimu, ši informacija VMI yra reikalinga, pirmiausiai norinti suformuoti preliminarias pajamų deklaracijas, taip pat vertinant įvairias galimas rizikas.
„Vertinant riziką, reikia turėti kuo daugiau duomenų. Tai nereiškia, kad jei bus visuotinis deklaravimas, ten duomenys visi bus tikslūs. Tikslesni duomenys yra iš trečiųjų šaltinių, tai mes vertiname labiau“, - sakė VMI vadovas.
Dabar gyventojai turtą privalo deklaruoti tik vieną kartą - sulaukę 18 metų arba įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Turtą, be to, kasmet privalo deklaruoti politikai, valstybės tarnautojai, kariai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir redaktoriai, teisėjai, biudžetinių įstaigų bei valstybės įmonių vadovai, notarai, prokurorai ir jų šeimų nariai bei kiti.
Deklaruoti pajamas taip pat gali gyventojai, kurie nori pasinaudoti mokesčių lengvata ir susigrąžinti dalį išlaidų, pavyzdžiui, už anksčiau paimtas būsto paskolas, gyvybės draudimo įmokas, už įmokas į pensijų fondus, už pirmąsias studijas ir pirmą profesinį mokymą.
