Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigiamai vertina Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo priemonių ir daugelį jų jau įgyvendina.
VMI baigia parengti mokestinių nuostolių apskaičiavimo metodiką, pagal kurią bus vertinamos ir galimai nesumokėto PVM sumos, aktyviai dalyvauja įgyvendinant Sukčiavimo baudžiamojo persekiojimo stiprinimo plane numatytas priemones, taip pat pasisako už bendrovių akcininkų registro kūrimą.
Komentuodamas Valstybės kontrolės auditorių pastebėjimus dėl patikrinimų metu apskaičiuoto PVM sumokėjimo į biudžetą, VMI Kontrolės departamento direktorius Artūras Klerauskas pažymi, kad, didėjant mokestinių patikrinimų ir tyrimų metu nustatomoms dėl įvairių pažeidimų į biudžetą nesumokėtoms PVM sumoms, dalis jų į biudžetą dar nesumokėta dėl vykstančių mokestinių ginčų, taip pat dėl mokestinių kreditų verslui, kurių sunkmečiu suteikiama daugiau nei įprasta - šiemet per 3300 mokesčių mokėtojų suteikta beveik 350 mln. litų mokestinių kreditų.
Jis žada, kad ir kitos auditorių rekomendacijos bus įgyvendintos: atnaujinta PVM pažeidimų tyrimų metodika, sukurta PVM mokėtojų, dalyvavusių sandoriuose, su kuriais susijęs PVM nebuvo sumokėtas į biudžetą, sąžiningumo vertinimo metodika.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro PVM grobstytojai, bet, įvairiais vertinimais, per metus ji gali sudaryti nuo 0,5 iki 1 milijardo litų. "Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kovos su tokia veika priemonės yra nepakankamai rezultatyvios", - teigia ji, apibendrindama valstybinio audito ataskaitą "Valstybės institucijų priemonės kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu".
Audito metu nustatyta, kad teisės aktai neužkerta kelio atsirasti ir egzistuoti fiktyvioms įmonėms, o kontrolės ir teisėsaugos institucijos neturi pakankamai informacijos šių įmonių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei vykdyti. Valstybės mastu nėra parengtų bendrų kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu priemonių, nėra numatytų tikslų, uždavinių, orientuotų į valstybei padarytos žalos realų atlyginimą. Nepaskirta institucija, atsakinga už statistikos apie valstybei finansiniais nusikaltimais padaromos ir atlyginamos PVM mokestinės žalos rengimą, kaupimą, pokyčių bei tendencijų analizę.
Valstybės kontrolės nuomone, VMI kontrolės priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, yra nepakankamos. Patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos ir realiai į biudžetą sumokėtos sumos santykis praėjusiais metais sudarė 30 proc. Bendra PVM nepriemoka didėja.
Pasak R. Budbergytės, audito ataskaitoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad dėl VMI ir FNTT bendradarbiavimo taisyklėse numatytų procedūrų neoperatyviai pradedamas baudžiamasis procesas ir neužtikrinamas efektyvus nusikalstamų veikų tyrimas, todėl valstybė negali išieškoti didelės dalies jai padarytos žalos. Pavyzdžiui, iš analizei atsitiktinai pasirinktų penkių mokestinių VMI patikrinimų, kuriuose buvo apskaičiuota 12,3 mln. Lt mokėtinos į valstybės biudžetą sumos, realiai į biudžetą nesumokėta nė lito.
Valstybinių auditorių nuomone, FNTT taikomų priemonių, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, poveikis valstybės finansų sistemos apsaugai, valstybei padarytos žalos nustatymui ir atlyginimui taip pat yra nepakankamas. Daugelis tokių tyrimų nutraukiama nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. FNTT veiklos ataskaitose nurodyti kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu rezultatai nėra patikimi.
