LRT.lt
Kasmet Lietuvoje nustatoma vis daugiau ikivėžinių krūties susirgimų, tai leidžia gerokai lengviau sustabdyti šią klastingą ligą ir nuo jos išgydyti daugiau moterų. Tačiau moterys vis dar nepakankamai dalyvauja prevencinėje programoje dėl krūties vėžio, kurios metu gali nemokamai pasitikrinti dėl šios ligos. Todėl VLK ragina aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymo koordinacinės grupės vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovas profesorius Algirdas Boguševičius teigia, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šalyje netolygiai informuojamos moterys apie galimybes išsitirti.
Prof. A. Boguševičiaus teigimu, Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų visų programų vykdymą, organizuotų visos tikslinės amžiaus grupės pakvietimo sistemą, todėl šeimos gydytojų vykdomas informavimas apie šią programą nėra visai pakankamas. Taip pat trūksta ir mamogramų atlikimo ir vertinimo paslaugų kokybės sistemos bei paslaugą teikiančių specialistų mokymų, kuriuos turėtų atlikti ši institucija. Ne visuose regionuose mamografijai atlikti pakanka šiuolaikiškos aparatūros. Tai trukdžiai, neleidžiantys minėtai programai suktis pilnu pajėgumu bei pasiekti užsibrėžtų programos tikslų, rašoma pranešime spaudai. Ši programa skirta 50–69 metų amžiaus moterų krūties piktybinių navikų prevencijai, pagal kurią atliekami tyrimai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, todėl nė vienai moteriai už juos mokėti nereikia.
„Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Tai leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša ir mamogramas bei aprašą atiduoda šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos“, – aiškina Daiva Berūkštienė, VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja.
Išsitirti pagal programą galima vieną kartą per dvejus metus. Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios (2005 m. rudens) savo sveikata besirūpinanti penkiasdešimtmetį perkopusi moteris jau galėjo pasitikrinti net 4 ar 5 kartus.
„VLK duomenimis, mūsų šalyje tokio amžiaus moterų, prisirašiusių prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, yra daugiau nei 460 tūkstančių. Daugiausia jų gyvena Vilniaus, Kauno TLK aptarnaujamose teritorijose. Iš viso per 2005–2013 m. moterims buvo atlikta 515 530 mamogramų. Per programos gyvavimo laikotarpį bent vieną kartą programoje dalyvavo daugiau nei 307 tūkst. moterų. Pernai pasitikrino daugiau nei 80 tūkst. moterų“,– teigia D. Berūkštienė.
Jos teigimu, geri programos rezultatai pasiekiami ne per keletą metų. Daugelyje Vakarų Europos valstybių prevencinės programos, padedančios dar ankstyvoje stadijoje diagnozuoti vėžį ir užbėgti jam už akių, pradėtos vykdyti prieš kelis dešimtmečius ir tik tuomet buvo pasiekta gerų rezultatų.
VLK primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl krūties vėžio, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programos nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, pastebėjęs pakitimų, nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
