Gruodį, kai V. Putinas paskelbė kandidatuosiantis prezidento rinkimuose, jį palaikė 77 proc. apklaustųjų. Beveik neabejojama, kad jam pavyks nesunkiai laimėti rinkimus.
„Yra kelios priežastys, kodėl Putino reitingai tokie aukšti. Žinoma, jo asmeninės savybės. Jis yra kandidatas, kuriuo labiausiai pasitikima“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Maskvoje sakė VCIOM vadovas Valerijus Fiodorovas.
Apie 90 proc. žmonių, žinojusių apie V. Putino programą, sakė ją palaikantys, nurodė V. Fiodorovas.
V. Putinas neturi oficialios rinkimų programos, tačiau anksčiau šį mėnesį per metinį kreipimąsi jis aptarė skurdo ir aplinkosaugos problemas.
Be to, jis atsisakė dalyvauti televizijos debatuose su kitais septyniais kandidatais, ir jo kampanijos filmukuose daugiausiai rodyta archyvinė medžiaga.
Antra vieta rinkimuose žadama milijonieriui Komunistų partijos kandidatui Pavelui Grudininui. VCIOM apklausa rodo, kad už jį balsuos 7-8 proc. rinkėjų.
Ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis turėtų surinkti apie 5 proc. balsų, o buvusi realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak veikiausiai gaus 1-2 proc. balsų.
Kitus tris kandidatus tikriausiai palaikys apie procentą ar mažiau rinkėjų.
Rinkimuose dalyvaus 63-67 proc. balso teisę turinčių gyventojų, nurodė VCIOM. Kadangi nėra intrigos dėl rinkimų nugalėtojo, svarbiausias klausimas – kiek Rusijos piliečių sekmadienį pasirodys prie balsadėžių.
Nepaisant pažadų, kuriuos davė į Kremlių 2012-aisiais sugrįžęs V. Putinas, iki tol ketverius metus praleidęs ministro pirmininko poste, per pastarąją jo kadenciją gyvenimo lygis Rusijoje nukrito, o tarptautinėje arenoje padidėjo šalies izoliacija.
Vis dėlto V. Putino reitingai išliko milžiniški; prie tokio populiarumo prisidėjo prokremliška žiniasklaida ir karinės operacijos užsienyje, taip pat Krymo pusiasalio atplėšimas nuo Ukrainos.
Be kita ko, jis laikomas asmeniu, atnešusiu į Rusiją stabilumo po politinio ir ekonominio chaoso 10-ajame dešimtmetyje; tokį įvaizdį V. Putinas siekia dar labiau sustiprinti.
