Dėl to daugelis gana lengvai paleidžia iš regos zonos tas priemones, kurių yra imamasi kovoje su daug rimtesne potencialia grėsme mūsų saugumui, tai yra Vladimiro Putino Rusija.
Nuo pavojų, susijusių su šia potencialia grėsme, kurią Maskva kelia Vakarų saugumui, daugelį blaško muilo opera, įsisukusi Vašingtone aplink įtarimus D. Trumpo komandai neteisėtai kontaktavus su Rusijos valdžios atstovais priešrinkiminės kampanijos metu.
Rusijos taktika – dėmesio atitraukimas
Toks dėmesio atitraukimas yra parankus V. Putinui, nes suteikia Maskvai galimybę ir toliau sėti politinio nestabilumo sėklą visoje Europoje. Įskaitant tai, kad anksčiau liepą Ukraina priėmė sprendimą pradėti plano dėl stojimo į NATO proceso pasiruošimą, daugelis karo strategų priėjo bendros išvados, kad artimiausiu metu Maskva sustiprins savo bandymų susilpninti Vakarų demokratijas bandymus.
Ukrainos sprendimas vargu ar bus džiugiai sutiktas Kremliuje, kuris ir toliau aršiai pasisako prieš NATO sienų plėtrą regionuose, kurios jis laiko „tradicine įtakos sfera“.
Įsiveržimas ir neteisėta Krymo aneksija kartu su karine Donbaso okupacija 2014-aisiais buvo kaip tik ir skirti tam, kad sutrukdytų Ukrainos valdžiai suderinti artimesnius ryšius su Europa.
Lygiai tokį pat paveikslą galima stebėti Balkahnuose, kur, pavyzdžiui, Juodkalnijos bandymas stoti į NATO privertė Maskvą palaikyti pasikėsinimą į šios šalies premjerą.
Tokiu būdu, Ukrainos ir kitų šalių, kurios nori palaikyti artimesnius ryšius su Vakarais, palaikymas tapo vienu iš pagrindinių NATO prioritetų.
Didžiosios Britanijos dėmesys Rusijos grėsmei
Būtent šiuo tikslu Jungtinės Karalystės gynybos ministras Michaelas Fallonas anksčiau šią savaitę pareiškė apie tai, kad Didžioji Britanija ruošiasi išplėsti savo Ukrainos karių parengimo programą, įtraukiant naujus mokymus, leidžiančius išmokyti juos atremti snaiperių, šarvuotų mašinų ir minosvaidžių atakas.
Per paskutinius tris metus apie 2,7 tūkst. ukrainiečių karių buvo nužudyta, ir dar 10 tūkst. buvo sužeista, ir ši britų programa leistų ukrainiečiams geriau pasirengti ir atremti jų priešininkų rusų atakas. Anot M. Fallono, šios priemonės yra būtinos apsaugoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo naujų Rusijos agresijos aktų.
Maža to, Didžioji Britanija apsiėmė šį įsipareigojimą tuo metu, kuomet bendras britų karinių pajėgų ir kariuomenės įrangos skaičius, dislokuotų Europoje siekiant atremti Rusijos grėsmę, apytikriai lygi jos pajėgų skaičiui, kuris šiuo metu dislokuotas kovoje su ISIS Irake bei Sirijoje.
NATO operacijose Europoje, užtikrinančių Rusijos sulaikymo kampanijos įgyvendinimą, dabar dalyvauja beveik tūkstantis karių.
Be dalinių Estijoje ir Lenkijoje, keturi Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Typhoon“ dislokuoti Rumunijoje, kur jie padeda užtikrinti oro erdvės patruliavimą, o šiuolaikiškų technologijų flagmanas, eskadrinis minininkas „Duncan“ atstovauja NATO laivų grupei Juodojoje jūroje.
Jeigu palyginti su JAV indėliu į bendrą NATO reikalą, tai būtų galima pripažinti, kad tai yra gana kuklūs rezultatai, tačiau britų skaičius ir naudojamų priemonių įvairumas, naudojamas priešinantis Rusijos grėsmei, liudija tai, kaip rimtai valdžia priima šią grėsmę.
Vienas aukštas pareigas užimantis britų valdininkas pareiškė: „Daugelis Putino veiksmų, nukreiptų į Europos destabilizaciją, yra labiau oportunizmo išraiška, negu globalios Vakarų naikinimo strategijos dalis. Tačiau mes itin sunerimę tuo, kad jis gali rimtai apsiskaičiuoti, o tai privestų iki atviro konflikto tarp Rusijos ir Vakarų“.
V. Putino tikslas – Vokietija?
Dabar šis klausimas remiasi į tai, ar išaugęs NATO kariuomenės dalyvavimas rytiniame ir pietiniame aljanso sienų regionuose leis kontroliuoti Kremlių, ar V. Putinas paprasčiausiai suras alternatyvą savo karinio gąsdinimo metodams, kad pasiektų savų tikslų.
Nepriklausomai nuo tariamų D. Trumpo ryšių su Rusija tyrimų pabaigos, dabar nėra jokių abejonių dėl to, kad Rusijos programišiai sąmoningai vykdė savo išpuolius praėjusiais metais vykusios rinkimų kampanijos metu.
V. Putinui gali kilti pagrįsta mintis, kad, jeigu tolimesni karinio avantiūrizmo aktai atrodo pernelyg problematiški, jis gali vykdyti išpuolius kibernetinėje erdvėje savo tikslų, kurių esmė yra susilpninti Europos demokratijas, siekimui – ir rinkimai Vokietijoje, tikėtina, gali tapti jo pagrindiniu tikslu.
Rusijos programišiai jau įsilaužė į Bundestago kompiuterių tinklą, kad išgautų vokiečių politikų konfidencialios informacijos, ir dabar Berlynas ruošiasi tolimesniems išpuoliams prieš rugsėjį vyksiančius rinkimus.
Tokiu būdu, kol V. Putinas išlieka Rusijos prezidentu, Maskva kels daug didesnę grėsmę ilgalaikiam Europos stabilumui, negu ISIS pasekėjai.
