Muamaras Kadafis apsimesdavo neprognozuojamu, norėdamas iš vėžių išmušti savo priešininkus, tvirtina „Newsweek“ apžvalgininkė Elizabeth Braw. V. Putinas pastaruoju metu, panašu, pasirinko panašią strategiją: jis tai atrodo prislėgtas, tai, atrodytų, netenka ryšio su realybe, tai kažkur dingsta.
Kaip žurnalistei papasakojo „neseniai išvykęs pasiuntinys Maskvoje“, Rusija „nori išgąsdinti Vakarus, pateikdami V. Putiną neprognozuojamu“. Standfordo universiteto garbės profesorius Martinas Hellmanas Vakarams pataria kontaktuojant su V. Putinu susilaikyti nuo dirbtinės drąsos demonstravimo – kitaip žaidimas su bepročiu baigsis tragedija.
„Iš tiesų, numanomos beprotystės vaizdavimas – neatsiejamas branduolinės strategijos elementas,“ – teigia autorė. Slaptojoje 1995-ųjų JAV kariuomenės strateginio štabo ataskaitoje teigiama: „Žalinga (save, – red. past.) pozicionuoti, kaip visiškai racionaliai ir šaltakraujiškai mąstančius. (…) Dalis nacionalinės kaukės, kurią mes demonstruojame visiems priešams, turi būti idėja, kad JAV gali pulti į iracionalų elgesį ir keršto būseną, jeigu bus paliesti jos svarbiausi interesai“.
„Iracionalumas ir kerštas – labai jau panašu į dabartinį Vladimirą Putiną,“ – pažymi autorė.
Profesoriaus Jerroldo Posto, CŽV asmenybių analizės specialisto teigimu, Rusijos prezidentas „save laiko šiuolaikiniu caru, nešančiu atsakomybę už rusakalbes tautas. Tačiau jam pačiam svarbiau yra jis pats, o ne rusų tauta“. Būdamas moksleiviu V. Putinas „lankė kovos menų pamokas, kad kiti vaikai jo nežemintų. Jo lyderystėje mes įžvelgiame tą patį elgesio modelį“.
O tai reiškia, kad branduolinis ginklas pasaulinio lyderio rankose – užguito moksleivio dziudo analogas, teigia straipsnio autorė.
Investuotojas Billas Browderis V. Putiną vadina „itin racionaliu sociopatu“, kuris manė, kad visiškai kontroliuoja vidaus politiką, kol protesto akcijos nenuvertė V. Janukovyčiaus. „V. Putinas nenorėjo sulaukti V. Janukovyčiaus baigties, ir vienintelė priežastis, dėl kurios jis įsiveržė į Ukrainą, – tai begalinis troškimas nukreipti dėmesį,“ – mano B. Browderis.
Straipsnyje cituojamas „buvęs V. Putino draugas“: „Visų kitų lyderių, ilgą laiką išbuvusių valdžioje, psichika keičiasi normaliu būdu, tačiau jo – kagėbistiniu: visi likę – priešai, pasitikėti galima tik spec. tarnybomis. Užvaldo paranoja“.
Galimai, nuolatiniai V. Putino bandymai išlaikyti valdžią baigsis katastrofa, tačiau jo „bepročio strategija“ yra absoliučiai racionali, mano Elizabeth Braw.
„Jeigu tikėtume slapto Maskvos ir Vašingtono karybos žmonių susitikimo informacija, prezidentas Vladimiras Putinas naudoja branduolinės dvikovos dėl Baltijos šalių šantažą, norėdamas priversti NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų,“ – tvirtinama „The Times“ publikacijoje. Vakarų karybos atstovai mano, kad Kremlius pradės vykdyti „destabilizuojančių akcijų“ seriją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: tikėtina, tai bus betvarkės, dalyvaujant vietos rusams arba kibernetinė ataka.
Žinant, kad Vakarai net ir neplanavo naudoti jėgos grąžinant Krymą Ukrainai, rusų gąsdinimai branduoliniu atsaku – tai tik bandymas sukurti strateginį neapibrėžtumą ir pakirsti Vakarų ryžtą, rašoma leidinyje. Būtent taip derėtų vertinti naująją Rusijos karinę doktriną.
Dar tą pačią dieną pateikiamas oficialus prezidento Dmitrijaus Peskovo komentaras į „The Times“ paviešintą informaciją eilinį sykį buvo skirtas dar sykį sumėtyti pėdas. V. Putino atstovas teigė, kad Rusija niekada dėl Krymo negrasino branduoliniu ginklu. Kitaip tariant, rusams buvo pasakyta, kad V. Putinas asmeniškai niekada nėra to sakęs, tačiau „nutylima“ apie nuolatinius Ramzano Kadyrovo, Vladimiro Žirinovskio kliedesius, o taip pat, jau legenda tapusius valstybinės Rusijos televizijos vadovo ir vieno iš pagrindinių propagandininkų – Dmitrijaus Kiseliovo pažadus „JAV paversti į branduolinius pelenus“.
Pamiršome? Ne, nepamiršome. Taip pat nepamiršome netikėto (tokio pobūdžio karininkai retai kada bendrauja su spauda, tuo labiau apie strateginės reikšmės ginkluotę) Rusijos karinės raketinės strateginės reikšmės pajėgų štabo vado Andrejaus Burbino interviu valstybinei „RIA Novosti“, kuriame karininkas užtikrino – „Rusijos branduolinė ginkluotė yra pasiruošusi bet kokiai misijai, tereikia sulaukti vado įsakymo“.
Jeigu Rusijos aukščiausiasis kariuomenės vadas iš tiesų blefuoja, siekdamas išpešti derybose su Vakarais naudos, tai viso to rezultatas, prisimenant dabartinį visų kariuomenės dalinių plataus masto pratybų maratoną Rusijoje, gaunasi stulbinančiai ir pavojingai realus.
