Beveik niekas neabejoja, kad Vladimiras Putinas - svarbiausias žmogus Kremliuje. Gal Dmitrijus Medvedevas teoriškai ir yra vyriausias Rusijos kariuomenės vadas, tačiau kai į Gruziją pradėjo riedėti rusų tankai, visas pasaulis atsakymo ėmė reikalauti iš Putino, rašo „Lietuvos žinios“.
Įvykiai Osetijoje akivaizdžiai parodė, kam Rusijoje priklauso valdžia. V.Putinas - ne tik svarbiausias lėlininkas Rusijos politikoje, bet ir valdovas, be skrupulų siekiantis atstatyti buvusią Rusijos galybę jos buvusios imperijos ribose.
Per Rusijos televizijos kanalus rodomas D.Medvedevas stengiasi kalbėti valdingai ir atrodyti kaip savimi pasitikintis prezidentas. Jis net švelniai kumščiu trinktelėjo į stalą, stengdamasis pamėgdžioti savo įkvėpėją Putiną. Tačiau būtent Putinas nuskrido į Vladikaukazą, kuris tradiciškai yra Rusijos imperijos kariuomenės sutelkimo vieta per visas karo kampanijas Kaukaze. Ten Rusijos premjeras kalbėjosi su generolais ir visiems stengėsi įteigti mintį apie gruzinų vykdomą „genocidą“ Pietų Osetijoje, demonstruodamas įgimtą valdingumą.
Ilgas ruošimasis karui
Nekyla abejonių, kad Putinas šiam konfliktui ruošėsi kelis metus, o paskutinius kelis mėnesius Rusija, Putino liepimu, darė viską, kad parengtų maištingas Gruzijos provincijas Pietų Osetiją ir Abchaziją karui. Balandį Rusijos inžinieriai ir kareiviai suremontavo ir atstatė į Abchaziją vedantį geležinkelį, o Rusijos vyriausybė ėmėsi teisinių veiksmų maištingų anklavų nepriklausomybei pripažinti. Jau nuo pavasario rusų lėktuvai skraidė virš Gruzijos kaimų ir priešlėktuvinės gynybos objektų, tikrindami, kaip ryžtingai Gruzija yra pasirengusi veikti. Taip Rusijos įsiveržimas į Gruziją tapo paskutiniu veiksmu asmeninės nesantaikos tarp V.Putino ir M.Saakašvilio dramoje.
Asmeninė neapykanta
Šie du žmonės pajuto vienas kitam antipatiją jau per pirmąjį susitikimą 2004 metais. 40-metis Saakašvilis, kuris teisinį išsilavinimą įgijo Jungtinėse Valstijose, darė viską, ko taip nekentė Putinas - buvo karštas Vakarų ir George'o W.Busho gerbėjas, garsiai ir nuolat kritikavo Rusijos pastangas išplėsti savo įtakos sferą.
Tad nereikia stebėtis, kad Saakašvilis tapo labiausiai Putino nekenčiamu politiniu veikėju ir nuolatiniu Kremliaus propagandistų taikiniu. Proputiniška organizacija „Naši“ reguliariai rengdavo M.Saakašvilio karikatūrų paradus. Nešamuose plakatuose jis buvo vaizduojamas kaip prostitutė su dolerių prikimštomis kišenėmis.
M.Saakašviliui tai buvo nė motais. Jis ir toliau provokavo ir erzino Putiną aktyviai siekdamas, kad Gruzija kuo greičiau įstotų į NATO ir stengėsi blokuoti Rusijos priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją. Įžūliausiai Gruzijos prezidentas pasielgė 2007 metais, kai pastatė prieš televizijos kameras rusų karininkus, kuriuos apkaltino šnipinėjimu. Vyriškai atrodančios moterys iš Gruzijos policijos, vilkinčios panašias į amerikietiškas uniformas, uždėjo šnipams antrankius ir išvedė iš salės. Tokio pažeminimo tuometinis Rusijos prezidentas dovanoti negalėjo. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę. V.Putino atsako ilgai laukti nereikėjo. Jis įsakė nutraukti susisiekimą su Gruzija oru, geležinkeliu, nekursavo net paštas. Taip pat buvo sustabdytos visos bankų operacijos. Milicija ėmė persekioti Rusijoje gyvenančius gruzinus ir juos sulaikiusi išsiųsdavo iš šalies.
Svajos apie praeitį
Bet ne tik M.Saakašvilis buvo kaltas dėl įžeistų Rusijos ambicijų. Nuo pat atėjimo į valdžią 2000 metais Putinas svajojo atgaivinti Rusijos galybę ir įtaką, pirmiausia, tarp artimiausių kaimynų. Jis neslėpė, kad tai jo labiausiai trokštamas tikslas ir vadino Sovietų Sąjungos žlugimą didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa, o jo kalbos vis labiau priminė komunistinių bonzų ir Rusijos carinės imperijos retoriką.
Tačiau viskas vyko priešingai. Rusijos galybė ir įtaka tiesiog menko Putino akyse. Ukrainoje ir Gruzijoje į valdžią atėjo provakarietiškai nusiteikusios vyriausybės, NATO plėtėsi ir taip priartėjo prie Rusijos sienų, kad iki Sankt Peterburgo liko tik keli šimtai kilometrų. Be to, Jungtinės Valstijos parengė planą dislokuoti priešraketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje. Todėl, Putino supratimu, karas Pietų Osetijoje turėjo būti įspėjimas ne tik Gruzijai, bet ir Ukrainai bei Europai, kad su Rusija būtina skaitytis. Jau pernai Putinas prabilo, kad Ukraina gali būti suskaidyta, jei ji tebesieks įstoti į NATO. Jis net užsiminė apie Krymo aneksiją. Tačiau ukrainiečiai į tai beveik nesureagavo, palaikę tuščiu Rusijos pareiškimu.
Tačiau šiandien, kai rusų tankai tebestovi Gruzijoje ir Rusijos kariuomenė demonstruoja, kad nesirengia trauktis iš kaimyninės šalies teritorijos, tai jau nebeatrodo kaip tuščias grasinimas ir Putino pasirinktas įpėdinis, kaip ir M.Saakašvilis turintis teisinį išsilavinimą, turi nuryti karčią piliulę.
Tapęs prezidentu D.Medvedevas ėmėsi kovoti su sena rusiška tradicija – „teisiniu nihilizmu“ ir pradėjo reikalauti vykdyti įstatymus. Jis paliepė valdininkams baigti „košmarizuoti“ verslą ir net pažadėjo pasiekti, kad teismai gintų privačią nuosavybę. Bet vos tik jis žengė pirmuosius žingsnius reformų link ir kiek tvirčiau pasijuto prezidento kėdėje, jį paėmė už gerklės mažas, posovietinis konfliktas, kurį Putinas sugebėjo išpūsti iki karo. Užuot gerinęs santykius su kaimynais ir gal būt pačiu Saakašviliu, gabus Rusijos prezidentas yra priverstas siekti jį sunaikinti.
Koks bus kitas Putino žingsnis?
M.Saakašvilis pats prisišaukė katastrofą, neapgalvotai įsiveržęs į Pietų Osetiją ir dabar viskas priklausys nuo to, kiek užsispyręs bus V.Putinas. Dabartinio Rusijos premjero ambicijos gali lemti, kad jis padarys tokią pat klaidą kaip Saakašvilis. Remdamas maištingas separatistines grupuotes svetimomis rankomis vedamame kare, jis elgėsi kaip siekiantis įtakos praeities kolonizatorius. Bet įsiveržimas į kaimyninės valstybės teritoriją situaciją pavertė daug rimtesne. Dabar turi paaiškėti, kuo skiriasi klastigas žaidėjas kolonijiniame lošime nuo bepročio agresoriaus. Būdamas valdžioje Putinas buvo priverstas užimti gynybinę poziciją vengdamas didėjančios Vakarų įtakos. Užtat dabar jis triumfuoja. Tik dar neaišku, ar jam užteks išminties padaryti pertrauką, ar keršto trokškimas privers jį sunaikinti Saakašvilį ir kartu su juo visą Gruziją.
Parengta pagal užsienio spaudą
