Politika Lietuvoje baigia išnykti. Praėjusį dešimtmetį ją kaip įmanydamos savo grupinių interesų glėby dusino LDDP ir Tėvynės sąjunga. Šių partijų viršūnėse klestėję politinėms vertybėms, idėjoms ir įsitikinimams atsparūs technokratai ir "ūkininkai" pragmatikai tvarkėsi Lietuvoje verslo ir biurokratijos, bet ne politikos principais.
Iš jų vėliau estafetę perėmę "naujosios politikos" vėliavnešiai - socialliberalai, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas - uoliai tęsė pirmtakų įpusėtą darbą. Jų paskelbta "naujoji politika" su politika turi ne ką daugiau bendra nei Naujoji Zelandija - su Zelandija. Vadovaudamiesi verslo ir viešųjų ryšių mąstysena, "naujosios politikos" chunveibinai per penkerius metus entuziastingai niokojo normalios politikos likučius.
Užtat dabar kaip niekad dažnai traukia dėmesį vertelgų ir prisitaikėlių bakchanalija, kuri, deja, vyksta ne privačiuose vakarėliuose, bet viešojoje erdvėje ir valstybės valdymo institucijose. Kai politikai ir aukšti valdininkai ašaringais balsais graudžiai ragina vieni kitus atsigręžti į vargo Lietuvą, jie ne ten žiūri ir ne ten regi tikrąjį vargą. Žiūrėti jiems pirmiausia reikėtų į veidrodį.
Tikroji vargo Lietuva šiandien murkso Seime, ministerijose, departamentuose. Ji rymo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, kurios vadovas neišgyvena be premijos. Tikrieji vargdieniai, einantys aukštas pareigas Vyriausybėje, iš bado brakonieriauja. Vargšai ministrai ir valstybės kontrolieriai savo reikmėms naudojasi tarnybinėmis mašinomis, nes, matyt, neišgali nusipirkti benzino - brangus, bjaurybė!
Vargo Lietuvos tikrenybę atskleidžia ne tik aukštų pareigūnų elgsena, bet ir jų mąstysena. Intelektinio ir politinio skurdo apraiškos valdžioje šiandien pasiekė neregėtą mastą. Vargana politikų logika ir etikos supratimas, polinkis vartoti žodžius kaip išsisukinėjimo ar atsikalbinėjimo priemonę, nykus veblenimas bergždžiai ieškant prasmingų minčių ir žodžių, reklaminių klišių ir banalybių kartojimas, kai iš jų tikimasi gilesnių įžvalgų ir skaidresnių idėjų - tokia yra šių dienų politinės retorikos ir mąstysenos kasdienybė. Vargo Lietuva, kalbant apie valstybės būklę, tai pirmučiausia - vargas politikų galvose.
Kaip neseniai pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata, pastaruoju metu vis akivaizdesnė tampa tendencija, kai žmonės, ateinantys į politiką, net nesusivokia, kas tai yra. "Nesuvokia, kad valstybės valdymas nėra tas pat, kas tvarkymasis savo bendrovėje", - sako politologas ("Lietuvos rytas", 2005-02-07). Jo žodžiais, Lietuvos politikoje beveik neliko politikos - liko tik "popsas".
Kritines pastabas politinių partijų ir politikų atžvilgiu dažnai lydi pasipiktinusiųjų šauksmas: "Kritikuojate, o ką siūlote?" Šiaip jau siūlymus turėtų teikti politikai - toks jų darbas, to iš jų laukia rinkėjai. Jei politikai šių lūkesčių nepateisina, reikia rinkti kitus. Deja, geresnių kol kas nematyti: senosios partijos nesugeba atsinaujinti, o naujosios - tik tuščia vieta, kuri lieka nustūmus senąsias. Šiomis aplinkybėmis politinis klausimas "ką daryti" lieka neatsakytas.
Norėdami sugrąžinti politiką Lietuvos visuomenei, pirmiausia, ko gero, turėtume ją atpiginti ir taip šiek tiek atskirti nuo verslo, kaip siūlo riboti mokamą politinę reklamą raginantys ekspertai. Kita vertus, tenka kol kas palaidoti iki šiol rusenusią viltį, kad partijoms idėjiškai atsigauti padės prie jų veikiantys "smegenų centrai". Mat jos iš "smegenų" reikalauja ne kritinių pastabų ir idėjų, bet lojalumo ir propagandos.
Svarbiausia dabar - valstybei sukurti sąlygas, kuriomis geriau būtų girdimas politinei konjunktūrai nepataikaujančių intelektualų, politologų ir visuomenininkų, akademinių institucijų bei visuomeninių organizacijų balsas. Tik į šiandienį pseudopolitinį gyvenimą tiesiogiai neįveltos jų idėjos ir siūlymai, kritika ir analizė gali padėti atgaivinti merdėjančią politiką. Akivaizdu, kad būtinas kur kas didesnis negu iki šiol valstybės dėmesys ir visuomeninėms pilietinėms iniciatyvoms, ir politikos ekspertų viešoms mintims. Kol jo nebus, nebus ir tikros politikos.
Lietuvos radijas, "Savaitės komentaras"
Vladimiras Laučius yra Eltos politikos skyriaus redaktorius.
