Ko gero, tiksliausia Gedimino Kirkilo komentaro (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_139502$z_152399) "Omni laiko" svetainėje dalis yra pavadinimas - "Politinės isterijos metas". Jis taikliai apibūdina šio stebėtinai pikto, propagandinio karo metodais dvelkiančio straipsnio turinį.
Stebina tai, kad tokį aistringą, asmeniškumų persmelktą tekstą parašė politikas, kuriam paprastai būdingas korektiškumas, įžvalgumas ir santūrumas.
G. Kirkilo straipsnio leitmotyvas - įkyriai brukama mintis, kad Demokratinės politikos instituto prezidentas politologas Vytautas Radžvilas yra negeras ir neteisus, o socialdemokratai - tobuli ir, sprendžiant iš straipsnio autoriaus apologetinio įkarščio, apskritai neklystantys.
Tokia propagandinė retorika galbūt nestebintų, jei būtų taikoma socialdemokratų politiniams oponentams - dešiniesiems politikams. Tačiau bandymai klijuoti intelektiniu sąžiningumu garsėjančiam politologui etiketes, ištrauktas iš politinės propagandos ginklų sandėlio, atrodo stačiai apgailėtini.
G. Kirkilui nepatinka tai, kad V. Radžvilas mato tam tikrą socialdemokratų pozicijos dviprasmiškumą prezidentinės krizės akivaizdoje. Politologo teiginius jis vadina "piktais", "isteriškais" ir "melagingais".
Tik visiškas politinis aklumas trukdytų pastebėti, kad socialdemokratų pozicija prezidento apkaltos atžvilgiu išties dviprasmiška ir miglota. Maža to, jie patys neslepia, kad apkaltai nepritarę jų frakcijos Seime nariai vadovaujasi konjunktūriniais sumetimais, o ne teisingumu. Prisiminkime, kaip Socialdemokratinės koalicijos frakcijos Seime seniūnė aiškino, kodėl dalis frakcijos narių nepasirašė po apkaltos tekstu: prisitaikė prie nuotaikų vienmandatėse apygardose, atsižvelgė į konjunktūrą savivaldybių tarybose.
"Jokio cinizmo ar keistumo, kaip mėgina teigti V. Radžvilas, tokioje pozicijoje nėra. Tai tiesiog elementari, gerbianti kiekvieno teises, nekaltumo prezumpciją, demokratines procedūras bei įstatymus pozicija", tvirtina G. Kirkilas.
Socialdemokratų tribūnui derėtų rimčiau susimąstyti apie tai, kas yra cinizmas. Tai moralinė kategorija, neišmatuojama vien teisinių procedūrų formalaus laikymosi matu. Ciniška yra Seimo nariui ramiai aiškinti prie kavos, kad jis balsuosiąs už apkaltą, nes jo apygardoje vyrauja "antipaksinės" nuotaikos, o jo kolega, girdi, balsuos prieš, nes jo apygardoje mylimas prezidentas.
"Susidaro įspūdis, kad pro pykčio akinius politologas nepastebėjo, jog tiek pirmajai, tiek antrajai Seimo komisijoms faktiškai vadovavo socialdemokratai ir abiejų išvadoms pritarė visi šios frakcijos komisijų nariai", teigia G. Kirkilas.
Drįsčiau manyti, jog V. Radžvilas pastebėjo šią aplinkybę, ir galėčiau pridurti, kad jis, kaip ir šių eilučių autorius, jaučia pagarbą tiek Aloyzui Sakalui, tiek Juliui Sabatauskui. Tačiau šių politikų principingumas ir nuopelnai nepriskirtini automatiškai visai Socialdemokratinės koalicijos frakcijai ar LSDP vadovybei.
"Kartais pagalvoju, kad tokie ir panašūs isteriški komentarai kaip tik ir papildo kaltinamo prezidento rėmėjų gretas, skatina visuomenės susiskaldymą ir vis mažėjantį tarpusavio supratimą, o tai daugiausiai ir turėtų rūpėti Demokratinės politikos institutui be kabučių", aiškina G. Kirkilas.
Šie kaltinimai V. Radžvilui ir Demokratinės politikos institutui visuomenės skaldymu yra paprasčiausiai absurdiški ir, kaip visas minėtas komentaras, neprisideda prie gero G. Kirkilo vardo ir įvaizdžio. Tai tikrai apmaudi aplinkybė, nes kitais atžvilgiais yra pagrindo negailėti šiam politikui gerų žodžių ir linkėti sėkmės.
Visuomenei kenkia ne politologų, sociologų ar ekonomistų įžvalgos, o neatsakinga ir neprotinga politikų elgsena bei laikysena. Tarp pastarosios apraiškų yra sukerojęs prisitaikėliškumas, baimė kam nors neįtikti, tapusi tikra mūsų politikos ir viešojo gyvenimo rykšte.
Kaip tik apie savanaudišką, neprincipingą ir netoliaregišką taikstymąsi su aplinkybėmis, regis, buvo rašoma V. Radžvilo komentare. Jei G. Kirkilas nenori matyti, kad tokio prisitaikėliškumo esama ir Socialdemokratų partijoje, tai jo parašytus žodžius apie "pykčio akinius", pro kuriuos nematyti tikrovės, galima drąsiai taikyti jų autoriui.
Vladimiras Laučius yra Demokratinės politikos instituto valdybos narys, politologas.
