– Turėjote daug skandalingų varžovų. Kuris iš jų buvo „išprotėjęs“ labiausiai?
– Dereckas Chisora. Tam tipui buvo visi varžtai atsisukę. Turėjau su juo boksuotis, tačiau 2012 metais su juo kovojo brolis Vitalijus. Ringe prieš kovą stovėjau prieš jį ir tuomet jis netikėtai išspjovė vandenį man į veidą. Žemiau pulti jau nėra kur.
– Kas buvo mieliausias varžovas?
– Vienareikšmiškai Axelis Schulzas. Dar prieš dvikovą sakiau Vitalijui: „Prieš Axelį negaliu boksuotis. Jis toks mielas vaikinas.“
– Nepaisant to, 1999 metais jį gerokai sumušėte...
– Taip. Neturėjau kito kelio. Tačiau nuo tada mūsų santykiai itin draugiški.
– Pagal skandalingumo lygį kurioje vietoje yra kitas jūsų varžovas Tysonas Fury?
– Gana aukštai. Su juo susipažinau 2011 metais, jis atvyko į mano treniruočių stovyklą. Kartu nesiboksavome ringe per treniruotes, nes to nenorėjo mūsų bendras treneris Emanuelis Stewardas – jaunas ir nepatyręs Fury būtų buvęs demoralizuotas. Pasirengimo pradžioje dabar jis taip pat buvo smagu vaikinas. Jis – pramogų kūrėjas, mėgaujasi viešumu. Tai geriau nei koks nuoboda. Jo betmeno išdaiga per spaudos konferenciją tikrai buvo gera. Vis dėlto pastaruoju metu jis pasireiškė ne iš gerosios pusės.
– Jis pavadino jus velnio tarnu...
– Tysonas Fury yra klunas ir jam reikėtų eiti į cirką. Tačiau apie magiją aš žinau daugiau nei jis. Cirke buvau dukart ir netgi atlikau triukus. Geriausia, ką galiu padaryti, tai pradanginti ringe Fury. Tuomet niekam nereikės daugiau jo paistalų klausyti.
– Nubausite jį ringe?
– Išgydysiu. Po to jis bus geresnis žmogus. Tai jau veikė su Chisora, su kuriuo dirbo mano brolis ir su Davidu Haye. Neseniai susitikau Haye, jis buvo išties malonus. Ir elgesys jo tikrai mandagus.
– D. Haye prieš dvikovą 2011 metais nešiojo marškinėlius, kur buvo jūsų ir Vitalijaus nurautos galvos...
– Tai buvo beskonybė. Reikia pastebėti, kad Haye yra geras šou kūrėjas ir daug gudresnis nei Fury. Per savo taiklias provokacijas jam pavyko išsikovoti vietą ringe prieš mane.
– Ar bokse prieš dvikovą viskas yra šou ir po to visi viską pamiršta?
– Šou turi būti, tačiau nereikia perlenkti lazdos. Aš tuomet sakau: iki čia ir nė žingsnio toliau. Paprastai po kovos varžovą reikia apkabinti. Tačiau su Chisora, Haye ar Pulevu to nebuvo.
– Pulevas kalbėjo po dvikovos, kad jums tiesiog pasisekė.
– Galbūt nokautas buvo pernelyg stiprus. – Ar provokacijos prieš kovą jus kaip nors veikia?
– Ne. Tam esu tiesiog pernelyg patyręs. Žinau, kad tik pats save galiu įveikti.
– Prieš lipdamas į ringą nervinatės?
– Ne. Koncentruojuosi tik į savo užduotis. Visa kita tiesiog išnyksta. Anksčiau prieš pirmąjį gongą mano puslas pakildavo iki 100. Šiuo metu jis tokiu metu yra nuo 60 iki 65. Eidamas tuneliu į ringą galvoju apie savo planą, kuris padės man įveikti varžovą.
– Kaip norite įveikti Fury?
– Kaip visada: pirmiausiai sunaikinsiu varžovą psichologiškai, o po to fiziškai.
– Kaip jūs tai darote?
– Viskas prasideda nuo žvilgsnio, akistatos prieš varžovą neprasidėjus dvikovai. Pažvelgiu giliai į oponento akis. Jos atspindi, kas vyksta iš jo pusės. Kartais įžvelgiu baimę. Jean-Marcas Mormeckas dar prieš kovą buvo psichologiškai palūžęs. Jis taip supanikavo, kad pirmame raunde neatliko nė vieno smūgio.
– Per akistatą jūsų veido mimika nesikeičia.
– Kodėl turėtų? Tigras ar liūtas taip pat jokių grimasų nedaro.
– Ar galima jau pirmame raunde nustatyti, laimėsite kovą ar pralaimėsite?
– Toks jausmas išsivysto. Svarbu kūno kalba. Stengiuosi iš karto varžovą spausti. Nedaugelis atlaiko. Pirmasis raundas suteikia kryptį.
– Ar nekyla nerimas, kad Fury yra 206 cm ūgio ir aukštesnis už jus?
– Aštuoni centimetrai nedidelis skirtumas ir jo nepajaučiau stovėdamas šalia. Jo ūgis yra man iššūkis, tačiau turiu du pranašumus: patirtį ir smūgių stiprumą. Mano smūgis yra stipresnis nei jo. Esu varžovas, kokio Fury dar niekada neturėjo.
– Jums jau 39 metai...
– Kartais pats išsigąstu, kai kirpykloje išvystu tiek daug žilų plaukų. Tačiau tai vienintelis mano amžiaus ženklas. Mano fiziniai duomenys yra kaip niekada geri.
– Jau daugiau nei 11 metų nepralaimite. Kas jus motyvuoja toliau boksuotis?
– Mane lepina mintis, kad esu profesionalas. Kaskart atrandu dalykus, kaip tapti dar geresniu. Tai suteikia daug malonumo. Siekiu tobulybės ir tai mane užveda. Boksas – geriausia, ką esu daręs gyvenime. Ir tuo mėgausiuosi kaip galima ilgiau. Iš pradžių bokso taip nemylėjau. Per savo pralaimėjimus, mirusį trenerį E. Stewardą ir brolį Vitalijų išmokau mylėti.
– Kiek procentų sėkmės lemia talentas ir kiek darbas?
– 30 proc. talentas ir 70 proc. darbo.
– Kada žinosite, kad laikas baigti?
– Neturiu supratimo. Čia patirties neturiu. Manau, kad kažkada man staiga motyvacija dings. Tačiau toks reiškinys dar toli. Viliuosi tik, kad nereikės atsisveikinti su pralaimėjimu.
