Ruduo – natūralių vitaminų metas. Ir vis dėlto daugeliui iš mūsų šių medžiagų katastrofiškai trūksta. Kodėl? Nes nesame linkę pasinaudoti visais gamtos siūlomais jų šaltiniais, net ir rudenį nuimtas šviežių daržovių derlius įpučia pernelyg mažai vėjų į mūsų valgiaraštį. Tačiau būtent su maistu valgymo metu gautus vitaminus organizmas pasisavina efektyviausiai. Taigi pirmas žingsnis bėgant nuo avitaminozės – sveikatos ir žvalumo suteiksiančios valgiaraščio korekcijos.
Kam reikalingi vitaminai?
Patys savaime vitaminai nėra nei energijos šaltinis, nei maisto pakaitalai. Jais neįmanoma pakeisti kitų svarbių medžiagų, kurios būtinos mūsų organizmui – baltymų, riebalų, angliavandenių, maistinių skaidulų ir kt. Tačiau būtent vitaminai užtikrina sklandų medžiagų apykaitos procesą ir leidžia organizmui veikti kaip vieningai sistemai. Vitaminai – ypatingo biologinio aktyvumo medžiagos, kurios greitina ir katalizuoja įvairių organų ir sistemų veiklą.
Kalbant apie vitaminus, verta prisiminti patarlę: vienas lauke – ne karys. Vienas konkretus vitaminas nekompensuos kitų vitaminų stygiaus, nes sveikam žmogui būtinas reikiamas kiekis visų vitaminų. Jei bent vieno vitamino trūks – netruks pasireikšti ir stygiaus požymiai.
Vitaminų trūkumo požymiai
- Kraujyje pakilo cholesterino lygis, oda tapo blyškesnė, sausesnė, žmogus nuolat jaučia silpnumą, dingo apetitas, krenta svoris. Šie požymiai dažnai atsiranda persirgus skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, po antibiotikų kurso. Pirmoji pagalba tokiu atveju – nikotino rūgštis ir vitaminas PP. Jų atsargas geriausia papildyti į valgiaraštį įtraukus daugiau liesos mėsos, kepenų, žuvies produktų, žirnių, pupų, grikių kruopų, rupios duonos, riešutų.
- Deginimas burnoje ir gerklėje, dažnai išpila šaltas lipnus prakaitas, greitai riebaluojasi plaukai, sutriko virškinimas, staiga pakeitus kūno padėtį akyse ima mirguliuoti, nusilpsta regėjimas tamsoje – visa tai simptomai, kurie pasireiškia, kai stinga vitamino D. Kūdikiams ir mažiems vaikams šio vitamino stygius sukelia rachitą. Vitaminas D – vienintelis vitaminas, kurio organizmui gana sunku gauti su maisto medžiagomis. Jo atsargas papildo pats organizmas veikiamas B tipo ultravioletinių spindulių ir šilumos, tad geriausias būdas gydytis – dažniau būti gryname ore saulėtomis dienomis. Taip pat šiek tiek vitamino D organizmas gauna su riebia žuvimi, žuvų taukais.
- Ant rankų ir kojų atsirado pigmentinių dėmių, padidėjo nervingumas, žmogus nuolat susijaudinęs ir įsitempęs. Kamuoja stiprūs galvos skausmai, raumenų mėšlungis. Gali būti pakilęs kraujospūdis, organizmas lėčiau pasisavina riebalus. Šie požymiai liudija, kad stokojama vitamino E. Šio vitamino lobiai glūdi riešutuose, grūdinėse kultūrose (miežiuose, avižose, kviečiuose, ypač daigintuose), saulėgrąžų sėklose, augaliniuose aliejuose, žaliose lapinėse daržovėse (špinatuose, brokoliuose).
- Dažnai kamuoja peršalimo ligos, kraujuoja dantenos, oda tampa blyški ir sausa, net ir smulkios žaizdelės gyja itin ilgai, vakarais maudžia kojas – tokią simptomų puokštę patiriančiam žmogui tikriausiai ypač stinga vitamino C. Patikimiausias būdas gauti pakankamai vitamino C – valgyti daugiau citrusinių vaisių, taip pat šviežių, termiškai neapdorotų vaisių, daržovių, uogų. Žiemą jo lengviausia gauti iš raugintų kopūstų ir spanguolių.
- Plaukai išsausėjo, greitai veliasi, delnų ir padų oda pleiskanoja, trūkinėja lūpų kampučiai, dingsta apetitas, vargina nemiga, silpsta regėjimas, klausa, jaučiamas sausumas ir perštėjimas akyse – kuo skubiau reikėtų papildyti vitamino A ir beta karoteno atsargas. Vitamino A gausu gyvulinės kilmės maisto produktuose: žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene ir jo produktuose. Beta karoteno organizmas gauna iš morkų, moliūgų, pomidorų, kopūstų, špinatų, brokolių, abrikosų. Beje, vitaminas A lengviausiai pasisavinamas su riebalais, tad vartojant šių daržovių rekomenduojama jas gardinti šlakeliu aliejaus ar grietinėlės.
- Žmogus tapo nervingas, jį erzina smulkmenos, darbingumo lygis sumažėja, greitai nuvargsta, prastėja atmintis, vargina galvos skausmai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kartais rytais patinsta rankos, kojos, net veidas – veikiausiai trūksta B grupės vitaminų, kurių apstu alaus mielėse, grūduose ir jų produktuose, žuvyje.
Ekstra vitaminų terapija
- Deja, jei organizme avitaminozė jau spėjo įsišėlti, kartais vien tinkamos mitybos nepakanka – metas griebtis stipresnių priemonių. Liaudies medicinoje avitaminozei gydyti plačiai naudojami vaistažolių nuovirai ir sulčių mišiniai.
- Beržo lapų nuoviras. Beržo lapai, vartojami tiek atskirai, tiek su kitomis žolelėmis, padeda pasireiškus avitaminozės simptomams, tinimams, širdies veiklos sutrikimams, skrandžio spazmams. 1 arbatinį šaukštelį džiovintų beržo lapų užplikykite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikykite 6 valandas, nukoškite, įdėkite medaus pagal skonį. Vartokite prieš valgį po 2/3 stiklinės pašildyto nuoviro 4 kartus per dieną.
- Dilgėlių arbata. Puikus vitaminų šaltinis – dilgėlių lapai. Jų nuovire itin daug vitaminų, organizmui reikalingų rūgščių ir mikroelementų. 3–4 šaukštai dilgėlių lapų užplikomi 1 litru verdančio vandens ir paliekami 1–2 valandas pastovėti. Nuoviras perkošiamas, vartojamas po 2/3 stiklinės 3–5 kartus per dieną, geriausia – prieš valgį.
- Vitamino B kokteilis. Sumaišykite 3 stiklines šviežiai spaustų sulčių (pvz., apelsinų arba pomidorų) ir sumaišykite su 1 šaukštu alaus mielių, 1 šaukštu susmulkintų daigintų kviečių, 1 kiaušinio tryniu ir šaukšteliu medaus.
- Vitaminų perteklius organizme pasireiškia gana retai. Nuo su maisto produktais gaunamų vitaminų perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tačiau visai kas kita, jei vartojate sintetines tabletes. Jei pajutote, kad savijauta pablogėjo – pasitikrinkite, ar kartais neperdozavote kurio nors vitamino.
Kai per daug...
- vitamino A. Sutrinka kepenų veikla, vargina galvos skausmai, atsiranda regėjimo problemų, vargina vidurių užkietėjimas, nemiga, kaulų skausmai, sausėja oda, burnos, akių gleivinė, slenka plaukai, mažėja kūno temperatūra.
- vitamino C. Sutrinka skrandžio veikla, vargina vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- vitamino D. Šio vitamino perteklius gali sutrikdyti kepenų, širdies veiklą, inkstuose gali pradėti kauptis akmenys. Kiti simptomai – galvos skausmai, dažnas pykinimas, vėmimas, padidėjęs kraujospūdis, vaikai ima lėčiau augti, sulėtėja protinis vystymasis.
- vitamino E. Sutrinka skrandžio veikla, dažniau svaigsta galva.
Manoma, kad vitaminų E, K, B1, B2, B12 perteklius sveikatai visiškai nekenksmingas.
Kai kurių vitaminų stygius gali sukelti ir specifinių nepatogumų ar grožio problemų.
