Aga ir dar karta padekite Matuleviciui patekti i Seima o tai jam bedarbiui liudna :)))

JUNKIMĖS Į TAUTOS ATEITIES FORUMĄ
(internete - taf.lt rasite informaciją, straipsnius)
SUSITELKĘ PAKEISIME LIETUVĄ. UŽ NAUJĄ LIETUVĄ, KURIOJE BŪTŲ GERA GYVENTI VISIEMS.

Vergiškas darbas ir yra diskriminacija.

Mano galva, rimtoje diskusijoje teiginiai:"net pasoneje esanti Baltarusija jau gyvena ne blogiau uz mus, kai tuo tarpu anglo-saksu kapitalizmo modelio valstybes pacios tapo krizes priezastimi." nieko neirodo, bet oponentams sudaro labai plačią dirvą Jūs įvelti į nesibaigiančią diskusiją .... pav. įrodykite, kas Baltarusijoje gyvenama ne blogiau už mus, pagrįskite teiginį (beje, mano nuomone Jūs neteisusč nes priežastis akivaizdi - bankininkų biznis), kad anglo-saksų kapitalizmo modelio valstybės tapo krizės preižastimi ir t.t. Pagarbiai

Visu pirma klausimas: ar Jūs dirbote buvusioje socialistinėje valstybėje ?
Tieisog prognozuoju ---- tikrai NE. Antra - kaip Jūs suprantate darbo pasirinkimo galimybę, būtinybę emigruoti ir, beje, ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis ? Pasamprotavimai apie nesugebėjimą, nenorą veikti konkurencinėmis sąlygomis, atleiskite, vaikų darželinuko lygio. Ir visiška netiesa pasakyme :"Kaip galvojama, taip ir gyvenama" - ko gero yra atvikščiai

nuostabu, tai ką pasaulio laukia absoliuti bedarbystė. Ko gero vėl ten grįžti prie klasikos ---- KĄ DARYTI ?

Tiesiog nesu didelis anekdotų žinovas ir todėl būtų labai idomu perskaityti tą :"Gyvename laikmečiu, kuomet senas anekdotas apie žydą (te atleidžia man žydai, tiesiog prisiminiau, kokių anekdotų žinau daugiausia) gali skaudžiai atsiliepti..." anekdotą. Pagarbiai

Nenugalimos tendencijos ...

Daug kartų rašiau. Globalizacija - tai pasaulio pasidalinimas tarp monopolijų. Jau prieš 1929 m. "Didžiąją Depresiją ją sukėlė Volstryto bankininkai šaukė, kad pasaulis pereina į globalizaciją. Su D. Depresija buvo susidorota 1941 m. vasarą, kai Vokiečiai užpuolė SSSR ir Ruzveltas davė nurodymą JAV pramonę paleisti visu smarkumu SSSR ir D. Britanijos aprūpinimui viskuo, kas reikalinga kariauti, Amerikai nesikišant. Dabartinė lygiai tų pačių jėgų sukelta pasaulinė, pradžiai finansinė, o dabar ir socialinė krizė sugriaus laukinio kapitalizmo "laisvąją rinką". Produkcijos perteklių, jos kainas tik keliant,(kompiuterizacija, robotizacija labai brangi) daro gamybos kompiuterizacija, automatizacija, robotizacija. Sparčiai didėja gamybos padalinių skaičius, kur gamyboje nebelieka nė vieno žmogaus. Vakar klausau naujovę. Prie prekių, o ir bet kur kitur tvirtinami maži popieriaus davikliai, kurie perduoda iš prekių vežimėlio kompiuteriui prekių kainas. Pirkėjas sumoka mokomatui. Japonijoje diegiami mokyklose mokytojai-robotai. Labai sparčiai artėjame prie visuotinės bedarbystės, kai ir verslininkas nebebus reikalingas. Kompiuterizuotai-robotizuotai gamybai bus galima vadovauti (stebėti) iš bet kurio žemės taško. Kokias pajamas gaus nedirbantis žmogus, kad ir buvęs verslininkas? Kokius mokesčius surinks valstybė?

Deje pasauline patirtis irodo ka kita. Pirmiausia ypac prastos salygos darbuotojams yra butent kapitalistinese salyse kuriose darbuotojai nekovojo ar negalejo kovoti uz savo teises. Geriausios tose kur paskirstomoji dalis yra didele o kapitalas pastatytas i grieztus remus pvz. Skandinavijos valstybes. Beje kaip prodi dabartine \"krize\" butent socialiai orientuotos valstybes ja geriausiai isgyveno. Ka kalbeti apie skandinavus jei net pasoneje esanti Baltarusija jau gyvena ne blogiau uz mus, kai tuo tarpu anglo-saksu kapitalizmo modelio valstybes pacios tapo krizes priezastimi. Nereguliuojama rinka pastatyta pagal pvz. LLRI modeli veda i koncentracija ir galiausia i monopolijas. Ko gero nereikia priminti eilini karta kad monopolijos tai aklaviete. Monopolija gali is esmes neribotai kelti savo pelno dali ka beje sekmigai matome pas mus (nuo Mazeikiu Naftos iki ex-Rubikon\'o) Galiausia jau ne verslas yra valstybes o valstybe tampa priedu prie stambaus verslo. Jei jau taip norisi kalbeti apie socialistinemis save vadinusiomis valstybemis (nuo TSRS iki KLDR) tai is karto atmeskime karini komunizma, ciu-che idejas ar maoistine santvarka nes tai lygiai tokie pat klystkeliai kaip italiskasis fasizmas (ir dar agresyvesnis nacional-socializmas), kuris susiformavo butent kaip kapitalo atsvara tuometinems komunistinems idejoms. Kol kas akivaizdi tiesa tokia: \"laisvoji rinka\" tai kelias i krizes nes anksciau ar veliau susiduriama arba su perprodukcija arba su fiinansiniu istekliu trukumu (kip dabar kuomet buvo isukta perskolinimo spirale) arba del nuolatinio pelno siekimo bet kokia kaina ivyksta esmisni socialinis konfliktas. Reguliuojama rinka (skandinavijos modelio) kol kas parode savo aisku pranasuma taciau be abejo stambiam kapitalui tai peilis i pasirdzius.