„Tai vienas iš didžiausių tyrimų VTEK istorijoje, labai didelės apimties, mes jį pradėjome savo iniciatyva, atsižvelgdami į žiniasklaidos informaciją, trumpai kalbant, vertinome 14 epizodų, dėl aštuonių epizodų konstatavome pažeidimą, dėl šešių nutraukėme tyrimą“, – po VTEK posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.
Pasak VTEK vadovo, nors V. Matijošaitis nusišalino Kauno miesto savivaldybės urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti skirtai komisijai svarstant jo šeimos sklypus, tačiau pasirašė jau priimtus sprendimus. V. Matijošaitis praėjusią kadenciją buvo šios komisijos vadovas.
„Įdomi situacija dėl to, kad meras priklausė miesto kultūrinių ir urbanistinių klausimų komisijai, kai komisija priiminėjo sprendimus, jis buvo nusišalinęs, tačiau problema ta, kad jis pasirašė protokolus, kitaip tariant, patvirtino, įteisino komisijos priimtus sprendimus, o tie sprendimai buvo susiję su jo privačiais interesais“, – pažymėjo G. Sakalauskas.
Pasak jo pažeidimai pripažinti epizoduose dėl sutikimų statyti daugiabučius Perlojos ir Taurakiemio gatvėse, taip pat – dėl žemės sklypų Nemuno ir Nevėžio santakos draustinyje, A. Mackevičiaus ir Perlojos gatvėse, Žemaičių plente suformavimo.
„Dėl šitų epizodų buvo konstatuoti aplinkybių pažeidimai ir VTEK pasiūlė Kauno miesto savivaldybei įvertinti, ar meras galėtų eiti pareigas šioje komisijoje, ir pasiūlėme panaikinti du administracijos direktoriaus įsakymus, kuriuos pasirašė remdamasis tos komisijos sprendimais, kalbama apie žemės sklypus Žemaičių plente“, – kalbėjo VTEK vadovas.
VTEK tyrimą pradėjo reaguodama į LRT paskelbtą informaciją apie Kauno mero šeimos sklypų privatizavimo aplinkybes. LRT tyrimo duomenimis, Kauno mero sūnus, miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose.
Anot LRT, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Kauno meras šią informaciją vadino šmeižtu.
