Matijošaitį įpykdė susidomėjimas Vičiūnų grupės veikla Rusijoje, o pasiteiravus dėl antros kadencijos, rėžė, kad mielai atrinktų žurnalistus, jog klausimai būtų sveikesni.
Vilniuje Nacionalinio stadiono vietoje burzgia sunkioji technika, vis dar griaunanti senųjų konstrukcijų likučius. Naujų statybų teks palaukti, tad netoliese žolėse peri antys. O Kaune Dariaus ir Girėno stadione jau futbolo veja žaliuoja.
„Kaunas ryškiai 1:0 laimi prieš Vilnių“, – kalba Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tik štai bendraudamas su žurnalistais meras įvarčius muša į savus vartus. Pirmas įvartis apie jo šeimos verslus Rusijoje.
„Žiūrėk, Vičiūnų grupė šičia akcijų neturi, tai kalbam apie stadioną. – Klausiu kaip mero. – Paklausi vėliau. – Klausiu paprasto dalyko, kad pasitrauks iš Rusijos rinkos ir nustos mokėti mokesčius Rusijos federacijai? – Dabar galvoji ką čia golą man įmušei?“ – kalba V. Matijošaitis.
Ir antras įvartis – apie dar vieną kadenciją mero poste.
„Ar sieksite 3 kadencijos? – Kaip galėčiau pagal kažkokius kriterijus atrinkti jus, tai sveikesni klausimai būtų… – Bet čia gal visiems aktualus klausimas? – Nežinau, dar nesugalvojau“, – sako V. Matijošaitis.
Vėliau meras atsiprašinėjo dėl savo elgesio su žurnalistais, aiškino, kad yra pavargęs dėl provokacijų. O kaip mušti įvarčius stadione seksis futbolininkams greičiausiai paaiškės rudeniop.
„Kas priklauso nuo statybininkų, rugpjūčio pabaigoj, rugsėjo pradžioj – norim darbus pabaigt iki Mindauginių – kad jau statybininkų neliktų“, – teigia statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Liepos vidury savivaldybė planuoja objekto pridavimo procedūras, ieškos ir koncesininko. Tikslios stadiono atidarymo datos dar neįvardija.
„Priklausys nuo to, kaip seksis parinkti koncesininką, kaip žolę susiųsime dirbtinę, ir nuo smulkmenų, bet atidarymą, čia ne kavinę atidaryt, kad susirinkai šampano pagėrei ir atidarei, čia reikės ir futbolo varžybas suorganizuoti“, – teigia V. Matijošaitis.
Kauno stadionas didžiausias Lietuvoje, jame įrengta 15 100 sėdimų vietų žiūrovams. Jis atitiks ir UEFA 4 kategorijos reikalavimus, bus šildoma žolės danga.
Tik, kiek kainuos šios žolės šildymas – neatskleidžiama. 2018-ais pradėtas Kauno stadiono statybas lydėjo įvairiausi trikdžiai – turkų streikai, naujo rangovo paieškos ir nenumatyti darbai – tad planuota rekonstrukcija virto naujomis statybomis.
„Darėm tyrimus, paaiškėjo, kad laikančioji galia nepakankama ir konstruktyvą reikėjo kardinaliai griaut, kas pirminiame projekte buvo numatyta remontuot, tai tokie didžiausi iššūkiai buvo“, – sako projekto vadovas Lauras Zakaras.
Nebeliko ir medinio fasado, kurio priežiūra, kad atitiktų priešgaisrinius reikalavimus būtų kainavusi apie 120 tūkstančių kas porą metų. Tad jį pakeitė aliumininis.
„Vertinant eksploatacinius kaštus buvo išsigryninta, kad yra nuolatinė priežiūra, kuri reikalinga, tam kad būtų įgyvendinti gaisrinės saugos reikalavimai“, – aiškina architektas Tomas Kuleša.
Išaugo ir stadiono sąmata nuo 35 iki 43 milijonų. Maždaug ketvirtadalį lėšų skyrė ir praėjusios kadencijos Vyriausybė.
„Tegul 10 milijonų davė, bet tai miestą padrąsino, be abejo, tai labai maža suma, kiek čia kainavo“, – sako V. Matijošaitis.
„Nepaveikė mūsų nei kovidas, nei Kinijos santykių pabloginimas, nei karas. Laiku spėjome, susipirkome medžiagas, įrangą, jei šiemet pradėtumėm pirkti tai būtų 70–80 procentų brangiau“, – teigia V. Abramavičius.
Šalia stadiono irgi intensyviai verda darbai – įrenginėjama sportininkų šlovės alėja, simboliška, čia klojamos atraminės konstrukcijos, pagamintos Ukrainoje, „Azovstal" gamykloje, dar prieš šalį užpuolus Rusijai.
