Nors mūsų politikai tvirtina, kad jų dėka pastarąjį 20-metį Lietuvoje suklestėjo visos gyvenimo sritys, statistika rodo atvirkščius procesus - išnyko mokyklos, bibliotekos, suprastėjo sveikatos apsauga, o Lietuva neteko dešimtadalio žmonių.
Tendencijos, deja, niūrios - visi rodikliai toliau nesustabdomai ritasi žemyn. Iš 3 693 700 gyventojų per dvidešimtmetį Lietuvoje liko 3 329 000. Nors daugelis mato, kad tuštėja kaimai, dar didesnė dalis žmonių dingo iš didmiesčių.
Kaimo gyventojų sumažėjo nuo 1 179 800 iki 1 099 500, miestuose iš 2 513 900 liko tik 2 229 500. Vien sostinėje, palyginti su 1990-aisiais, gyventojų skaičius sumažėjo nuo 605 500 iki 560 200. Nuo 1995-ųjų mūsų ėmė smarkiai mažėti - 2009-aisiais mirė 5 350 žmonių daugiau negu gimė.
Liūdnos ir šeimos tendencijos, išnyko kultūros įstaigos. Sveikatos apsaugoje - taip pat pokyčiai ne į gera: lovų ligoninėse sumažėjo nuo 46 175 iki 22 719. Šimtui tūkst. gyventojų jų tenka 68, kai 1990-aisiais buvo 125. Siaubingai krito gyventojų perkamoji galia. Pavyzdžiui, už vidutinį mėnesio darbo užmokestį į rankas 1990-aisiais žmonės galėjo nusipirkti 146 kilogramus jautienos kumpio, dabar - 86.
