Iki gegužės 1-osios dirbantys Lietuvos gyventojai dar gali 2 procentus savo pajamų mokesčio pervesti nepelno organizacijoms.
Fondas „Mamų unija“, kuris globoja vėžiu sergančius vaikus ir juos auginančias šeimas, gauna nemažai tokios paramos. Kaip pavyksta to pasiekti?
Fotomenininkė fondo direktorė Eglė Mėlinauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad stengiamąsi visus metus aktyviai dirbti su visuomene, bendrauti, įtraukti į projektus ir taip supažindinti su fondu bei jo veikla.
„Taip pelnom pasitikėjimą. Kuo daugiau galim surinkti paramos, tuo daugiau galim padėti sunkiai sergantiems vaikams. Šia veikla užsiimamame jau šeštus metus, aš pati neoficialiai dirbu dešimt metų. Pati esu šia liga sirgusi, todėl labai gerai suprantu, ką tai reiškia ir ką reiškia šeimoje turėti tokį ligonį. Čia vaikas kiekvieną dieną vaikas kovoja dėl savo gyvybės, dėl teisės užaugti. Be visuomenės paramos mažai ką galėtume ir nuveikti. To gydymo, kurį suteikia valstybė, neužtenka. Tėvams tenka kreiptis pagalbos, nes dalis vaistų nekompensuojami. Gydymas užsienyje taip pat nėra visiškai kompensuojamas. Toks gydymas kartais kainuoja ir šimtus tūkstančių litų. Yra laikotarpių, kai vaikas gali negulėti ligoninėje, o gali gydytis ir namuose. Tačiau tokiu atveju vaistai nekompensuojami. Tokia visiškai nelogiška situacija".
Kas nors galbūt pasakytų, kad tai valstybės pareiga, valstybės funkcija. Kodėl tokiais svarbiais dalykais turi rūpintis nevyriausybinės organizacijos privatūs fondai?
„Net ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse tokie dalykai egzistuoja. Ir tokios organizacijos - tai grandis, kuri yra arčiausiai tos šeimos, mediko, arčiausiai tos aplinkos. Nes, tarkim, vyriausybė labai toli nuo šitų procesų. Ji nemato nei sergančio vaiko akių, nei mamos ašarų. Ir gal todėl tos problemos sprendžiasi žymiai lėčiau, negu norėtųsi. Manau, kad prasmingiausia yra „investuoti“ į vaiką. Nesvarbu, ar į sveiką, ar į sergantį, ar į augantį.
Galima paremti ir Krašto apsaugą
Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo paramą skirti tiesiai ministerijai, Lietuvos karo akademijai ar Lietuvos kariuomenei. Beje, biudžete krašto apsaugos gy nybai šiemet numatyta skirti per 980 mln. litų.
Kaip sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kadangi per KAM finansuojama ir kariuomenė, įstatymų leidėjai jau prieš porą metų ir numatė tokią galimybę.
„Anksčiau ją buvo naudojamąsi labai mažai. Dabar tas susidomėjimas didėja. Tai sprendimas, ką nori žmogus paremti iš savo mokamų mokesčių. Jis gali ir neremti, tuomet tie pinigai lieka valstybės biudžete. Šiuo atveju jis gali nuspręsti, kad pinigai lieka biudžete, bet jie nukreipiami krašto gynybai. Tie du procentai nėra vien tik nevyriausybinių organizacijų finansavimas".
Ar nebūtų logiškiau, kad, tarkim, mokyklos ar darželiai iš biudžeto būtų finansuojami tiek, kiek reikia? O ta pajamų mokesčio dalis būtų skirta būtent nevyriausybiniam sektoriui?
„Aš nematau čia prieštaravimo. Jeigu žmonės tikrai nori paremti nevyriausybines organizacijas, tai jie finansavo ir finansuos. O kai kurie galbūt nuspręs tuos du procentus paskirti, sakykim, šalies gynybai", - sakė J. Olekas.
Žinių radijas
