Kaip už filosofinį ir keistą klausimą sunkmečiu uždirbti krūvą pinigų? Tereikia poros bendrininkų, skambiai pavadinto instituto ir valdžios pritarimo skirti pinigų jų stokojančiai visuomenei apklausti.
Po vadinamojo Pilietinės visuomenės instituto iškaba prisiglaudę keli ekspertai 2007 metais nusprendė padaryti tai, ko likęs pasaulis nedaro. Apskaičiuoti pilietinės galios indeksą.
Už tūkstančius – balai
Sėdo, sukūrė klausimyną ir atidavė jį sociologinius tyrimus atliekančiai bendrovei. Ši apklausė apie 1000 praeivių nuo 15 iki 74 metų ir tuomet paaiškėjo, kad Lietuvos pilietinės galios indeksas yra 33,9 balo iš 100 galimų. Nieko nesakantis skaičius, bet vis – naujiena.
Eksperimentas pavyko, nes Švietimo ir mokslo ministerija šiam sociologiniam žaidimui gatvėse 2007 metais atseikėjo 19 tūkst. 900 litų.
Vėliau ministerija tapo dosnesnė – pilietinės galios indekso kūrėjams 2008-aisiais buvo skirta jau 39 tūkst. litų, 2009-aisiais – 35 tūkst. litų. Išaugusi kaina pateisinta tuo, kad tuomet tirta ir šalies mokytojų pilietinė galia.
Pernai ta pati ministerija visuomeniniams ekspertams šiek tiek jau pagailėjo – davė tik 17 tūkst. 900 litų. Ekspertai ir nesibrangino, nes esą jau nebereikia kurti naujų metodikų – tiks senos.
2010 metais Lietuvos pilietinė galia jau įgijo 38,9 balo stiprumą, o ką tai reiškia, iki šiol nežinoma. Viešai pateikiami tik klausimai, kurie buvo užduoti šią galią tyrinėjant šalies miestų gatvėse.
„Klausimėlio“ klausimai
Skaičiuojant pilietinę galią, žmonės, pasirodo, buvo klausiami apie kasdienius rūpesčius: ar dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose, ar aukojo labdarai pinigų, daiktų arba kitaip parėmė asmenis ar visuomenines organizacijas, ar dalyvavo vietos bendruomenės veikloje?
Taip pat domėtasi, ar Lietuvos piliečiai kreipėsi į valstybės kontroliuojančias institucijas (policiją, mokesčių inspekciją, Vaiko teisių tarnybą ir pan.) pranešdami apie įstatymų pažeidimus, ar dalyvavo demonstracijoje, mitinge, pikete?
Ir kasmet šie klausimai yra tie patys. Kaip ir atsakymai, kurių apibendrinimas procentais menkai tesikeičia. Tiesa, pernai buvo užduota ir įmantrių klausimų Lietuvos gyventojų politiniam išprusimui patikrinti.
Vienas tokių – apie Irenos Degutienės šiuo metu užimamas pareigas. Kitas – apie Seime dominuojančios politinės partijos pavadinimą, trečias – apie tą mūsų politinę partiją, kuri nėra kairioji. Ir duotas atsakymas pasirinkti.
Pilietinės galios indekso skaičiuotojai pernai savo tyrimus išskirtinai nukreipė į 15–29 metų žmones. Ir sužinojo, kad jaunuomenė mieliau naudojasi interneto tinklų malonumais, o apie Lietuvos politinį gyvenimą žino kur kas mažiau nei pensininkai.
Ministras nepasitiki pavaldiniais
Vakar pristatytas naujausias mūsų pilietiškumo galingumas sulaukė net švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus vizito.
„Tokie tyrimai mums padeda matyti, kur šalia bendrų visuomeninių dalykų yra ir su švietimu susiję sprendimai“, – apie pilietinės galios indekso skaičiavimo būtinumą „Respublikai“ sakė G.Steponavičius.
Paklaustas, ką naujo apie Lietuvos jaunimo pilietinę galią sužinojo iš naujausio tyrimo medžiagos, ministras G.Steponavičius sakė, kad „išsamesnis jos tyrimas leis daug ką suvokti“.
Pasidomėjus, ar panašių tyrimų neatlieka už atlyginimą dirbantys Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, G.Steponavičius atsakė, kad „yra daug geriau, kai tokius dalykus atlieka išmanantys žmonės“.
Į klausimą, ką naujo Lietuva sužinos iš naujausio pilietinės galios tyrimo rezultatų, Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys tai paaiškinti atsisakė ir pasiūlė „klausti kolegų“.
Kas aišku, nebūna aišku
Kolegos – tai pilietinės galios indeksą nustatantis sociologas Mindaugas Degutis, Pilietinės visuomenės instituto ekspertės Rūta Žiliukaitė ir Ainė Ramonaitė.
Beje, pastaroji ekspertė vakar viešai pristatant naujausio tyrimo duomenis niekaip negalėjo paaiškinti pilietinės galios indekso skaidrės „Veiksnių tarpusavio ryšiai“.
– Ar jūsų pateikta išvada, kad Lietuvoje labiausiai politiškai išprusę yra tie, kurie turi laiko skaityti laikraščius, reikalauja tyrimo, ar tai nėra ir šiaip savaime aiškus dalykas? – „Respublika“ vakar paklausė ekspertės A.Ramonaitės.
– Taip. Tai, kas, atrodo, yra savaime aišku, kartais nebūna savaime aišku. Savaime aišku, kad studentai turėtų būti patys aktyviausi ar labiausiai išprusę, tačiau pasirodo, kad ne.
– Naujausias tyrimas parodė, kad jau ketvirtus metus apie pilietinę galią sužinome beveik tuos pačius skaičius?
– Taip.
– Kas sugalvojo sukurti tokį indeksą?
– Tai mūsų trijų tyrėjų produktas. Mes dirbame pilietinio aktyvumo srityje, tad bandėme vakarietiškas metodologijas pritaikyti Lietuvai ir sukurti savitą indeksą. Tokio kitur nėra.
– Kokia šio indekso praktinė reikšmė?
– Valstybės strateginiame planavime. Jeigu mes norime pokyčių ir planuojame, kad kažkuriais metais ketinsime stiprinti pilietinę visuomenę, kasmet matuodami šį indeksą galėsime įvertinti, ar buvusios priemonės buvo veiksmingos.
Mūsų indeksą jau pastebėjo Švietimo ir mokslo ministerija, jį žino ir mini Vyriausybės strategijos departamentas. Tad, ko gero, indeksas jau turi naudos. Kai kam nors reikės vertinti kokius nors pokyčius, šį indeksą visada turės mintyje.
Panašu, kad pilietinės galios indeksas gal bus įtrauktas kaip vienas iš rodiklių į 2020–2030 metų valstybės strategiją.
– Kiek laiko skaičiavote 2010 metų pilietinės galios indeksą?
– Apklausa, lauko darbai truko apie savaitę. Vėliau sociologinių tyrimų bendrovė rezultatus suvedė į statistinę programą, mums perdavė duomenis ir jau taip sudėliojome.
Pasaulis to neskaičiuoja
– Kokią naudą valstybei duos jūsų sukurtas indeksas? – „Respublika“ paklausė sociologo M.Degučio.
– Turbūt tokio tęstinumo projektui praktinio panaudojimo kaip ir nėra. Tas indeksas turi kažkokią akademinę prasmę, kad suvoktume, kokia yra visuomenė, kokie procesai joje vyksta, kokios yra tendencijos.
Manau, kad toks indeksas ir jo suvokimas naudingas pačiai visuomenei. Pilietinis aktyvumas tai didėja, tai mažėja, todėl analizuojant to priežastis galima daryti kokį nors poveikį.
– Kur panaudosite tyrimo medžiagą?
– Gal būtų galima galvoti apie tam tikras pilietiškumo priemones. Galbūt kelti žmonių motyvaciją parodant, kodėl svarbu jiems dalyvauti pilietinėje veikloje.
– Ar nemanote, kad šiandien žmonėms labiau rūpi išgyvenimo klausimai?
– Taip, suprantu, kad kai neturi ką valgyti, turbūt nesiimsi padėti kam nors kitam.
Pasaulis turi pilietinio aktyvumo ir kitokius indeksus, o mūsų tikslas buvo sukurti tai, ko kiti neturi, bet tai labai daug nekainuotų. Kiek kainavo indekso skaičiavimas? Nežinau, reikia klausti D.Kuolio.
Kęstutis Čilinskas, Teisininkas:
Kadangi pilietinės galios Lietuvoje tyrimą užsakė Švietimo ir mokslo ministerija, kurios vadovas priklauso vienai iš valdančiųjų partijų, šis indeksas negali būti prastas esamai valdžiai.
Matome rezultatą: tyrimo rengėjai sako, kad pilietinė galia Lietuvoje auga, nors per pastaruosius metus mūsų piliečiai ją tik dar labiau prarado. Tačiau jeigu indeksas būtų realus, jis imtų kristi, kitais metais jo skaičiuotojai negautų finansavimo.
Piliečių galia pasaulyje yra skaičiuojama, tačiau užduodant visai kitus klausimus. Jeigu Lietuvos piliečių klaustume, kiek jie dalyvauja vykdant teisingumą, turėtume labai prastus rezultatus. Be to, tokie tyrimai jokiu būdu nėra finansuojami per valdančiąsias partijas.
Tai, ką pristato Pilietinės visuomenės institutas, man labiau primena tik žmonių žinių patikrinimą ir esamos politinės tvarkos šlovinimą.
Mes jau iššvaistėme milijardus, o pilietinės visuomenės nesukūrėme. Tokie pilietinės visuomenės institutai ir jų tyrimai kaip tik žlugdo pilietinę visuomenę. Žmonės jais tiesiog nebetiki, nes mato vieną tikrovę ir visai kitus jos tyrimų rezultatus.
