Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, užsimojęs apriboti laisvę steigti privačias gydymo įstaigas bet kur ir teikti tik joms naudingas paslaugas, sulaukė ne tik gydytojų pasipriešinimo, šalies prezidentės kritikos, Seimo nepritarimo, bet ir nemažos dalies visuomenės pasipiktinimo. Ar ir toliau bus galima gydytis privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms dalį išlaidų kompensuoja ligonių kasos?
Sustabdė įsismarkavusį ministrą
Kiekvienas iš gausybės nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos ministrų turėjo savo viziją apie tobulą sveikatos apsaugos sistemą. Po praėjusių Seimo rinkimų sveikatos apsaugos ministro portfelį gavęs socialdemokratas V. P. Andriukaitis irgi atjojo ant savo arkliuko.
Sveikatos apsaugos reformą jis pradėjo nuo privačių gydymo įstaigų veiklos ribojimo. Ministras pareiškė, kad turi baigtis privačių sveikatos priežiūros įstaigų savivalė, kai jos kuriamos kur nori, kada nori, o paslaugas teikia tik tokias, kokios joms naudingos.
„Mes parengsime teisės aktų pataisas, kuriose bus numatyta, kada ir kokias paslaugas gali teikti privačios gydymo įstaigos ir kaip už jas bus mokama“, – pažadėjo jis.
Iš tiesų netrukus buvo parengtos atitinkamos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, nustatančios teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo sąlygas.
Pagal jas sutartys su konsultacijas, brangius tyrimus, procedūras teikiančiomis privačiomis įstaigomis galėtų būti sudaromos tik tada, kai konkrečioje teritorijoje šių paslaugų vartojimo rodiklis yra bent 10 proc. mažesnis nei šalies ar teritorinės ligonių kasos veiklos zonos rodiklis. Taip pat tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidautų teikti kompensuojamąsias paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Privačioms įstaigoms užsidegtų žalia šviesa ir tada, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos papildomos privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.
Kaip tai atrodytų praktiškai, jei minėtos įstatymo pataisos būtų priimtos?
Pavyzdžiui, Panevėžyje teritorinė ligonių kasa veikiausiai nesudarytų sutarčių dėl antrinio lygio konsultacijų (kardiologų, ginekologų, urologų ir kt.) teikimo nė su viena nauja privačia gydymo įstaiga, nes šių paslaugų teikimo vidurkis mieste gerokai viršija šalies vidurkį.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigia, kad tos sąlygos gydymo įstaigoms, siekiančioms sudaryti sutartis su ligonių kasomis, buvo taikomos ir iki šiol, tačiau grindžiamos žemesniais teisės aktais, t. y. buvo vadovaujamasi sutarčių sudarymo tvarkos aprašu.
Ministras irgi aiškina tik norėjęs sudėti taškus ant „i“. Pasak jo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 metų lapkričio 19 dieną aiškiai pasakė, kad tokių sutarčių sudarymo sąlygos turi būti tvirtinamos įstatymu.
Privačių gydymo įstaigų savininkai sunerimo, kad įgyvendinus šias pataisas jiems praktiškai būtų labai sunku gauti ligonių kasų finansavimą. Dalis privačių gydymo įstaigų galbūt net bankrutuotų, o gyventojams pablogėtų sveikatos paslaugų prieinamumas, jie netektų teisės rinktis gydymo įstaigos ar gydytojo.
Privatininkai sukritikavo ir sveikatos apsaugos ministro siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, ar duoti leidimą steigti naujus privačius šeimos gydytojų kabinetus ar klinikas.
Seimas nepritarė V. P. Andriukaičio pateiktoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms ir nurodė jas tobulinti, o šalies prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad tai, ką siūlo ministras, yra grįžimas atgal į sovietmetį.
Tačiau V. P. Andriukaitis teigia, kad jo tikslas – vienodos konkurencijos sąlygos tiek privačioms, tiek valstybinėms gydymo įstaigoms. Ministro nuomone, dabar pastarųjų padėtis yra blogesnė. Mat jos, skirtingai nei privačios gydymo įstaigos, už paslaugas netaiko priemokų, bet neteikia tų paslaugų, kurių joms neapsimoka.
Puolė raminti visuomenės
Kilus skandalui dėl sveikatos apsaugos ministro užmojų riboti privačių gydymo įstaigų veiklą, Valstybinė ligonių kasa (VLK) suskubo raminti gyventojus. Jos išplatintame pranešime teigiama, kad jokių naujų ribojimų privačiai medicinai nebus.
„Norėčiau išsklaidyti šiuo metu visuomenėje kilusį nerimą dėl minėto įstatymo pakeitimų. Nei privačioms, nei viešosioms įstaigoms nėra jokio pagrindo nerimauti, nes šie pakeitimai neturėtų įtakos įstaigų veiklai, jos dirbtų kaip dirbusios, o pagal sudarytas sutartis tarp TLK ir privačių bei viešųjų įstaigų būtų atsiskaitoma PSDF biudžeto lėšomis, įvertinus tai, kiek ir kokių paslaugų suteikta gyventojams pagal sutartyse numatytas sąlygas.
Šie pokyčiai neribotų ir naujų privačių įstaigų steigimo – tai būtų galima daryti tokiomis pat sąlygomis kaip ir iki šiol“, – aiškina VLK direktorius Algis Sasnauskas.
Pasak jo, žmonėms nereikėtų nerimauti, kad priėmus Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomus pakeitimus pablogės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Esą dargi atvirkščiai – pagerės.
Mažesnių regionų gyventojai galės gauti tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios jiems iki šiol būdavo sunkiau prieinamos.
Pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus J. Narbuto, kol nėra patvirtinto PSDF biudžeto, 2013 metų sutartys nesudaromos nei su privačiomis, nei su valstybinėmis gydymo įstaigomis.
Jis patikino, kad bent jau kol kas privačioms gydymo įstaigoms nėra keliama jokių naujų reikalavimų. Jeigu įstaiga turi veiklos licenciją ir pageidauja sudaryti sutartį su TLK, pastaroji negali jai atsakyti.
Panevėžyje sudaryti sutartis dėl antrinio lygio paslaugų teikimo pageidauja ne viena privati gydymo įstaiga. Taigi Panevėžio teritorinė ligonių kasa negalės ignoruoti jų prašymu, tačiau turės teisę spręsti, kokių paslaugų ir kiek pirkti.
Pasak J. Narbuto, preliminariais duomenimis, šių metų PSDF biudžetas bus 3,1 proc. mažesnis nei 2012-ųjų. Tad dėl ribotų finansinių galimybių nebus galima sudaryti sutarčių su visomis norinčiomis gydymo įstaigomis ir finansuoti tiek paslaugų, kiek jos norėtų suteikti.
Valstybinės įstaigos nepatemptų
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas pritaria sveikatos apsaugos ministrui V. P. Andriukaičiui, kad dabar sąlygos geresnės privačioms gydymo įstaigoms, o ne valstybinėms.
LGS vadovui skaitant ministro pateiktas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, reglamentuojančias gydymo įstaigų ir TLK sutarčių sudarymo sąlygas, nesusidarė įspūdžio, kad privačias gydymo įstaigas norima išstumti į užribį.
L. Labanausko nuomone, konkurencijos sąlygos turi būti suvienodintos.
„Tikrai nesu nusistatęs prieš privačią mediciną. Konkurencija yra geras dalykas, skatinantis teikti kokybiškesnes paslaugas“, – kalbėjo jis.
LGS vadovas sakė sunkiai įsivaizduojąs situaciją, jeigu staiga TLK nebefinansuotų privačių gydymo įstaigų gyventojams teikiamų specialistų konsultacijų. Pasak jo, valstybinėse gydymo įstaigose ne tik nusidriektų pacientų eilės, bet ir šios įstaigos, perėmusios ligonius iš privačių medikų, dar pablogintų savo finansinę padėtį. Mat ligonių kasos praktiškai joms sumoka mažiau nei jos suteikusios paslaugų.
LGS prezidento nuomone, valstybinėms gydymo įstaigoms turėtų būti suteikta teisė teikti daugiau mokamų paslaugų. Dabar jų spektras esą gana siauras.
Dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų steigimo L. Labanauskas irgi stoja privačios medicinos pusėn. Jis nemano, kad būtų racionalu savivaldybėms suteikti teisę pačioms spręsti, leisti ar ne kurtis naujoms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms.
Jo teigimu, šiuo metu nėra nustatyta aiškių sąlygų ir kriterijų ateiti į sveikatos priežiūros rinką naujiems paslaugų teikėjams, todėl yra pavojus, kad savivaldybės gali vadovautis tam tikrais asmeniškumais, principu – patinka arba nepatinka.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė irgi pasisako prieš apribojimus privačioms gydymo įstaigoms. Jos teigimu, dėl jų žmonės greičiau patenka pas reikiamą specialistą, be to, išvengia nerašytos prievolės duoti kyšį daktarui. Pacientui už paslaugą privačioje gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, reikia tik primokėti dalį jos kainos, o kartais, jeigu išlaidas visiškai padengia valstybės finansavimas, visai nieko nereikia mokėti.
Privatininkai – už teisę rinktis pacientams
Šalies privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius sako, kad ministro siūlomos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos ir vieši pareiškimai dėl privačių gydymo įstaigų rimtai išgąsdino.
„Privačių gydymo įstaigų atžvilgiu buvo pasakyta daug netiesos. Jos laikosi tų pačių įstatymų, kaip ir valstybinės gydymo įstaigos, joms keliami ne mažesni reikalavimai, jos tikrinamos ir kontroliuojamos lygiai taip pat griežtai. Mums apmaudu, kad privačiose gydymo įstaigose dirbantys medikai, tarp jų ir garbūs profesoriai, buvo prilyginti valstybės turto grobstytojams“, – „Sekundei“ teigė asociacijos prezidentas.
Anot L. Paškevičiaus, ministras, kalbėdamas apie privačių gydymo įstaigų iš pacientų imamas priemokas, kažkodėl nepaaiškino visuomenei, kad šios įstaigos į savo paslaugų sąnaudas turi įskaičiuoti ir patalpų, ir įrangos nusidėvėjimą.
Valstybinėms įstaigoms įsigyti medicinos aparatūrą, atlikti remontą padeda jų steigėjai.
Pašnekovas priminė, kad privačios gydymo įstaigos darbuotojams moka didesnius atlyginimus, nes jie, skirtingai nei valstybinių įstaigų, negauna kyšių.
Privačių įstaigų asociacija ragina nedaryti joms papildomų kliūčių sudaryti sutartis su TLK. L. Paškevičius sakė, kad pagrindinis principas, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi, – paslaugų kokybė.
„Jeigu gydymo įstaigos teikiamos paslaugos kokybiškos, su ja turėtų būti sudaroma sutartis. Kiek ir kokių paslaugų iš jos būtų perkama – tai jau diskusinis klausimas“, – mano jis.
L. Paškevičius sutinka, kad valstybės finansinės galimybės ribotos, bet jis siūlo vadovautis paprasta logika.
„Ligonis, kuriam reikalinga, pavyzdžiui, tulžies pūslės operacija, du ar tris kartus jos nesioperuos skirtingose gydymo įstaigose. Jis kreipsis į kurią nors vieną. Taigi valstybės pinigai nueis paskui ligonį į vieną įstaigą“, – aiškino privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas.
Inga SMALSKIENĖ
