Mokslų daktaras Vladas Algirdas Bumelis pasakoja, kad būtent ši sritis turėtų būti Lietuvai prioritetinė, nes ji skatina Lietuvos ekonomikos augimą. Vis dėlto svarbiausia pastebėti kuomet yra tinkamas metas pradėti verslą ir kaip jį plėtoti.
„Supratimas žmogaus genomo atveria milžiniškas galimybes daryti verslus. Tuomet kai po nepriklausomybės atgavimo vystėsi mūsų verslas link industrijos, tikrai buvo sunku. Dabartiniu metu, jei turi verslo idėją gerą, tai visada galima gauti finansavimą. Reikia tik įtikinti, kad idėja yra gyvybinga“, – pasakoja V. Bumelis.
Tačiau pastebima, kad svarbiausia, jog verslas būtų globalus. Šiais laikais vien lietuviško verslo kurti V. Bumelis nepataria.
Uždirbami milijonai
Bendri šalies biofarmacijos sektoriaus pardavimai 2015 metais siekė 400 mln. eurų. Prognozuojama, kad vos per kelerius metus, iki 2020 metų pardavimai biofarmacijos sektoriuje patrigubės ir pasieks net 1,2 mlrd. eurų. V. Bumelio pasakojimu, iš vieno tyrimo, kuomet atsiunčiamas genomas ir išskiriamas baltymas, galima uždirbti 5 – 10 mln. eurų.
Lietuvoje šiuo metu yra populiariausia vaistų kūrimo ir gamybos biotechnologijos. Taip pat su laiku būtų galima vystyti ir mėlynąją biotechnologiją, nes turime priėjimą prie jūros. V. Bumelio manymu, nors ir populiarėja IT sektorius, reikia kažko naujo. Išeitis – neišplėtota rinka, auksinė bioinformatika. Tačiau viskas priklausys nuo valdžios, ar bus leista verslui laisvai vystytis.
„Turi nebūti idiotiškų suvaržymų, kad norint pradėti tą verslą būtų paprasta daryti ir judėti į priekį. Valstybė turi padėti jauniems žmonėms sukurti verslą. Pavyzdžiui, aš duočiau kiekvienai kompanijai po 100 tūkst. eurų. Gal didžioji dalis panaudos ne taip kaip reikia, tačiau bent 10 susikurtų tikrai gerų, kurios viską atpirktų ir kurtų naudą valstybei. Tad pagalba jaunam verslui turi būti reali ir aiški, o ne tik memorandumai“, – sako V. Bumelis.
Jo manymu, Lietuvoje šiuo metu per daug mažų kompanijų, tad tokia ir realybė, kad ne visos jos išgyvena. Tai yra natūrali atranka, kuri ir turi vykti.
Klonavimas – realu
V. Bumelio pasakojimu, Lietuvos biotechnologijų rinkos galimybės – begalinės. Visų pirma, galima net tiesiog išpjauti neteisingą geną, kuris sukelia ligą ir vietoje jo įdėti naujo. Taip 21 amžiuje būtų gydomos baisiausios ligos. Tokiu keli einant, būtų galima išsiaiškinti ir amžinojo gyvenimo paslaptį.
„Ar galima iš DNR kopijuoti ir atgaivinti mamutą? Neabejoju. Bus galima klonuoti ir žmogų. Čia tik iškyla etinės problemos, ar žmonija tikrai to nori“, – teigia profesorius.
Jo nuomone, nors Lietuvoje ir esame protingi bei pralenkę kitas Baltijos šalis, vis tiek verta pasimokyti ir iš kitų.
„Kitos valstybės turi priėjimą prie jūros ir juo naudojasi: Anglija, Ispanija, Prancūzija. Mes ir galime savo nišą surasto ir perdaryti tą pačią silkę bei dumblius į naudingus produktus, išskirti savitas veikliąsias medžiagas, junginius. Tad pirmas principais yra lyderystė, turime nesitenkinti numeriu 2, ir siekti būti pirmi. Po to turime turėti strateginę drausmę. Nes vien strategijos nepakanka, reikia jos ir laikytis“, – sako V. Bumelis.
Jis taip pat prideda, kad reikia nebijoti ir keistis bei būti išradingiems, judėti link globalios rinkos. O svarbiausia, ką darai, daryk gerai.
Lietuvoje dirba apie 1000 mokslininkų valstybiniuose biotechnologijų, farmacijos ir biofarmacijos centruose, universitetuose bei tyrimų institutuose. Apie 300 mokslininkų dirba privačiuose biotechnologijų tyrimų centruose, dar apie 1700 žmonių dirba pramoniniame biotechnologijų sektoriuje. Bendri šalies biofarmacijos sektoriaus pardavimai 2015 metais siekė 400 milijonus eurų, absoliuti dauguma – jų eksportas. Prognozuojama, kad vos per kelerius metus, iki 2020 metų pardavimai biofarmacijos sektoriuje patrigubės ir pasieks net 1,2 mlrd. eurų.
Šią savaitę Ūkio ministerija pasirašė rezoliuciją, kuria bus siekiama iki 2020 m., kad Lietuva taptų Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru. Pasirašytame dokumente numatytos keturios pagrindinės sritys, į kurias bus koncentruojamasi: tai talentų pritraukimas, lengva verslo pradžia, užsienio investicijų ir MTEP bei inovacijų skatinimas.
Siekiant sustiprinti sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių žmogiškuosius išteklius, rezoliucijoje užsibrėžtas tikslas iki 2020 metų daugiau nei 100 padidinti biomedicinos mokslų ir su ja susietų mokslų (biochemijos, molekulinės biologijos, genetikos, bioinformatikos ir kt.) krypčių doktorantų skaičių. 2014–2015 metais buvo 446 šios srities doktorantai. 2016 metais numatoma sukurti finansavimo programą, užtikrinančią, kad ne mažiau nei 5 proc. biomedicinos mokslų ir su ja susietų mokslų krypčių doktorantų sudarytų užsienio šalių studentai. Taip pat numatoma didžiausiuose šalies universitetuose įdarbinti bent po 2 aukščiausio lygio šių sričių užsienio mokslininkus.
Rezoliucijoje užsibrėžtas tikslas per penkerius metus iki 5000 padidinti įmonių, veikiančių sveikatos technologijų ir biotechnologijos srityse, skaičių. 2013 m. iš viso veikė 2731 šios srities įmonė. Šiam tikslui pasiekti bus siekiama sukurti palankią aplinką ir skatinti naujų, ypač pradedančiųjų, sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių įmonių kūrimąsi ir augimą.
Iki 2016 m. rugpjūčio ketinama sukurti neformalų biomentorių klubą prie Ūkio ministerijos, kuris dalintųsi patirtimi su sveikatos technologijų ir biotechnologijų pradedančiosiomis įmonėmis verslo plėtros, derybų su investuotojais ir pan. klausimais. Šį klubą sudarytų didelių biotechnologijos, farmacijos, medicinos įrangos įmonių, rizikos kapitalo fondų atstovai. Taip pat numatoma skatinti privačių sveikatos technologijų ir biotechnologijų programų rengimą, organizuoti įvairius informacinius renginius, siekiant pristatyti finansavimo ir kitas skatinimo priemones.
Įgyvendinant tikslą pritraukti daugiau užsienio investicijų, bus skiriami čekiai užsienio investuotojams sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriaus tyrimams atlikti Lietuvos tyrimų centruose. Siekiant paskatinti MTEP ir inovacijas sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityse, jau 2016 metais bus pradėtas pirmasis ikiprekybinis taikomųjų sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių pirkimas. Iš viso iki 2020 metų užsibrėžtas tikslas įvykdyti ne mažiau kaip 10 ikiprekybinių pirkimų sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityse. Taip pat numatyta per penkerius metus investuoti 77,1 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų į sumaniosios specializacijos kryptį „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“.
Biomedicinos srityje Lietuvoje veikia integruoti studijų, mokslo ir verslo centrai (slėniai) „Santaka“ ir „Santara“, Lietuvoje klinikinius tyrimus atlieka daugiau kaip 90 farmacijos ir biomedicininės inžinerijos tarptautinių kompanijų. Lietuva gauna daugiau nei 1 proc. BVP iš biotechnologijų, t. y. tiek pat, kiek kiti aukštųjų technologijų lyderiai pasaulyje, ir 10 kartų viršija ES vidurkį. Daugiau kaip 80 proc. visos produkcijos yra eksportuojama.
