Kiekvieną sekundę iš Škotijos viskio gamyklų į parduotuves visame pasaulyje iškeliauja beveik 40 butelių viskio. Šimtai milijonų litrų kasmet. Ir turbūt retas viskio taurės kilnotojas susimąsto apie šimtus tūkstančių tonų atliekų, likusių po tauraus gėrimo gamybos. Bet ne šis škotas. Jis nusitaikė būtent į atliekas.
„Tai yra produktas, kurio jūs ir tikitės iš spirito varyklos. Jis gyvuoja jau šimtus metų ir jo tų istorijoje. Bet tai ne vienintelis varyklos produktas. Mes paimame šio šedevro gamybos menkavertes atliekas ir gaminame vertingą produktą“, – sako „Celtic Renewables“ įkūrėjas prof. Martin Tangley.
Vertingą ypač šiais laikais, kai nenumaldomai kyla automobilių degalų kainos.
Biotechnologijų kompanijos įkūrėjas sugalvojo, kaip iš po viskio distiliacijos likusių miežių ir skysčių – pagaminti biokurą, kurį galima pilti tiesiai į įprastų benzininių automobilių bakus.
„Šio kuro privalumas tas, kad jis gaminamas ne iš naftos chemijos, o iš gyvos anglies. Iš esmės tai yra atliekos iš vienos svarbiausių Škotijoje pramonės šakų“, – tęsia M. Tangley.
Tiesa pati technologija nėra nauja – Acetono-butanolio-etanolio arba trumpiau ABE fermentacija – pasaulio pramonėje seniai žinomas chemikalų gamybos būdas. Tik iki šiol niekam nešovė į galvą kasdien žmonių naudojamus chemikalus gaminti iš atliekų.
„Tiesiog galime juos gaminti iš tvaresnių medžiagų ir sukurti žiedinę ekonomiką“, – tikina įmonės įkūrėjas.
Škotų biotechnologai sako galintys iš 50 tūkst. tonų viskio gamybos atliekų pagaminti milijoną litrų chemikalų, tarp jų ir automobiliams tinkamas biokuras. Kasmet Škotijos viskio daryklos išmeta šimtus tūkstančių tonų atliekų. Dalį jų – panaudotus grūdus – sušeria gyvūnams.
Bet pokyčiai, panašu, neišvengiami – žinomi Škotiško viskio gamintojai „Glenfiddich“ iš savo atliekų jau gamina metano dujas, kuriomis varomi jų sunkvežimiai.
