Britų dienraštis „The Telegraph“ apžvelgia naujausias mokslinių tyrimų, išsklaidžiusių 7 oficialiosios medicinos mitus, išvadas.
Pasak dienraščio, mamos nuo seno perspėja savo paaugles dukras, kad skustis kojas beprasmiška – plaukai atauga greičiau ir tampa tik tankesni. Tačiau, pasirodo, toks plačiai paplitęs požiūris yra klaidingas. Bent jau taip tvirtina amerikiečių mokslininkai: jų teigimu „padidėjęs plaukuotumas“ šiuo atveju – tik optinė apgaulė.
Indianos universiteto (JAV) Medicinos mokyklos specialistai, išanalizavę daugybę medicininių tyrimų, paneigė šį ir dar 6 plačiai paplitusius mitus, kurių nepatvirtina faktai.
Jie nustatė, kad, priešingai nei mano dauguma žmonių, plaukai po nuskutimo neatauga greičiau ir neįgyja tamsesnio atspalvio. Vešlios „augmenijos“ įspūdis susidaro dėl to, kad ataugančių plaukų galiukai yra buki. Tuo tarpu plaukų, kurie nebuvo skutami, galiukai turi smailėjančius, kūgio formos galiukus.
Plaukų depiliacija vašku, skirtingai nuo skutimo, plaukelius veikia kitaip: ataugantys plaukai yra retesni, nei prieš depiliaciją, nes jos metu visas plaukelis išraunamas su šaknimi.
Šio JAV mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale „British Medical Journal“. Jie taip pat verčia abejoti ir paplitusia rekomendacija, kad žmogui kasdien reikia išgerti po 8 stiklines paprasto vandens. Medikai tai rekomenduoja pacientams dar nuo 1945 metų, rašo „The Telegraph“.
Tuo tarpu amerikiečių tyrimai atskleidė, kad žmonės gauna pakankamai skysčių ir gerdami pieną, sultis, arbatą ar kavą. Be to, nauji duomenys apie sergančiuosius pabrėžia, kad gerti pernelyg daug vandens yra kenksminga.
Pasak dienraščio, specialistai priėjo išvadą, kad kitas tvirtas, bet visiškai nepagrįstas įsitikinimas taip pat remiasi optine apgaule. Nuo seno manoma, kad mirusio žmogaus plaukai ir nagai dar kurį laiką auga. Tačiau tai netiesa: šio efekto paslaptis – tai, kad po mirties oda susitraukia.
„Po mirties kūnas netenka skysčių, ir dėl džiūvimo proceso, arba desikacijos, oda plaukų ir nagų srityse gali imti trauktis“, - teigia straipsnio autoriai. „Tai stiprų įspūdį paliekantis vaizdas, tačiau jis neturi nieko bendra su tikrove. Iš tikrųjų tai tik prasimanymas“, - pareiškė teismo medicinos antropologas Williamas Maplesas.
Pasirodo, netiesa ir tai, kad skaitymas prietemoje gadina akis, nors taip irgi mano dauguma, rašo „The Telegraph“. Oftalmologai nustatė, kad dėl prasto apšvietimo akys iš tiesų gali laikinai nuvargti, tačiau ilgalaikės tokio nuovargio pasekmės labai abejotinos.
Nuo pat 1907 m. mokslo populiarinimo literatūroje kartojamas ir kitas labai paplitęs teiginys, neva žmogus išnaudoja tik 10 proc. savo smegenų potencialo. Tai irgi tik mitas. Pasak dienraščio, jį paneigė smegenų traumas patyrusių pacientų stebėjimų duomenys.
Pasirodo, bet kurios smegenų srities pažeidimas turi ilgalaikį poveikį žmogaus protavimo sugebėjimams, jo vegetatyvinės nervų sistemos funkcionavimui ir elgesiui, o tomografija padėjo nustatyti, kad smegenyse nėra visiškai neaktyvių sričių.
Tyrinėtojai taip pat tvirtina, kad pagaliau rado tvirtą atsakymą į klausimą, ar mobilieji telefonai kelia pavojų ligoninėse. Pasirodo, telefonai anaiptol nėra tokie pavojingi, kaip buvo įprasta manyti.
Lig šiol nerimauta, kad mobiliųjų telefonų elektromagnetinis spinduliavimas trikdo medicininės įrangos darbą, tačiau „kruopštūs tyrimai“ Europoje leidžia daryti išvadą, kad toks poveikis yra minimalus.
Ir galiausiai buvo užginčytas požiūris, neva kalakutiena sukelia mieguistumą. Pasirodo, kalakutienoje iš tikrųjų yra triptofano – medžiagos, skatinančios snaudulį, tačiau kiaulienoje ir sūryje triptofano kiekis yra kur kas didesnis, rašo „The Telegraph“.
