Po ukrainiečių pergalės Lymane – Donecko regiono mieste ir strateginiame geležinkelio centre į pietryčius nuo Charkivo – ši kritika pasiekia vis didesnę visuomenės dalį ir netgi patenka į kai kurių didžiausių Rusijos laikraščių pirmuosius puslapius.
Tai rimta problema Rusijos kariuomenės varikliui ir tikriausiai pačiam Kremliui.
„Nepranašauju, kad rūmuose nenumaldomai artėja perversmas. Jei toks ir įvyktų, apie jį sužinotume paskutiniai. Kai vyksta tokie dalykai, jie įvyksta labai greitai, – sakė Jamesas Nixey‘us, vadovaujantis Rusijos ir Eurazijos programai „Chatham House“ ekspertų grupėje Londone. – Bet akivaizdu, aukščiausiuose Rusijos ešelonuose auga nepasitenkinimas karo eiga ir tai pasireiškia daugybe būdų. Žmonės nebegali su tuo taikstytis.“
„Problema ta, kad V. Putino valdžia įvairiais aspektais yra per stipri, kad žmonės galėtų mobilizuotis, susivienyti ir sudaryti aljansą – pasipriešinti jam, – Radio Free Europe/Radio Liberty pasakojo ekspertas. – Aš asmeniškai manau... Rusijos elitas dar niekada nėra buvęs taip arti žlugimo.“
Per pastaruosius 23-ejus V. Putino valdymo metus, kadaise laisva Rusijos žiniasklaida buvo priversta pasiduoti. Po vasario 24-osios invazijos, jis pasirašė įstatymą, kuris daugeliu atvejų kriminalizuoja nepriklausomus žurnalistinius darbus apie karą. Negana to, bet kokia kritika ar pasipiktinimas buvo numalšintas uždraudžiant „ginkluotojų pajėgų diskreditavimą.“
Šiuos pakeitimus sekė kai kurių geriausiai žinomų nepriklausomų žiniasklaidos organizacijų, tokių kaip radijo stoties „Ekcho Moskvy“ ir laikraščio „Novaja Gazeta“, uždarymas. Net ir internetiniai šaltiniai bei socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „VK“, buvo priversti paklusti arba yra cenzūruojami.
Tačiau susirašinėjimų programėlė „Telegram“ Rusijos institucijų vis dar nėra reguliuojama. To rezultatas – informacijos, kritikos ir diskusijų apie Rusijos pajėgų nesėkmes šiame kare antplūdis. Ir šią situaciją puikiai išnaudoja prorusiški karo tinklaraštininkai.
Prigožinas: „Išsiųskit tuos nenaudėlius į frontą basomis“
Rusijos viduje diskusijos apie ankstyvąsias Rusijos kariuomenės klaidas Ukrainoje buvo nutildytos. Net ir po to, kai Rusijos pajėgos, sustabdytos Ukrainos gynybos, nesugebėjo užimti Kyjivo pirmosiomis invazijos savaitėmis, Rusijos kariuomenės vadai ir tinklaraštininkai pajėgų atsitraukimą ir perkėlimą į Donbasą apibūdino kaip grynai taktinį sprendimą.
Kremlius pakeitė kelis aukščiausius karininkus, pertvarkė vadovavimo struktūrą ir net atleido kelis vadus.
Prieš Putino rugsėjo 21-osios skelbimą apie dalinę mobilizaciją, Igoris Girkinas, buvęs žvalgybos pareigūnas, vaidinęs svarbų vaidmenį 2014 m. Rusijos kare Donbase, jau ne vieną savaitę atvirai kritikuoja Rusijos kariuomenę ir ragina V. Putiną skelbti visuotinę mobilizaciją.
Spalio 2-ąją, tai yra dieną po to, kai Rusijos gynybos ministerija patvirtino atsitraukimą iš Lymano, I. Girkinas pasidalijo ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovo Valerijaus Gerasimovo nuotrauka ir jį iškoneveikė. Jis taip pat pašiepė vyriausiąjį Centrinės karinės apygardos vadą, generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną bei gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kurį I. Girkinas nuolat vadina „faneriniu maršalu“.
„Turėtume dėkoti šiam draugui už visas mūsų pergales dabartinėje specialiojoje karinėje operacijoje“, – sarkastiškai rašė I. Girkinas, kalbėdamas apie V. Gerasimovą.
Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas kariuomenės vadovybę kritikuoja dar drąsiau. Spalio 1-ąją jis apkaltino A. Lapiną nesugebėjus kariams suteikti reikiamų komunikacijos prietaisų ir kitų reikmenų. Jis taip pat siūlė imtis drastiškesnių priemonių, pavyzdžiui, prieš Ukrainą panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Jo kritiką tiesiogiai atkartoja Sankt Peterburgo verslininkas Jevgenijus Prigožinas, kuris yra žinomas dėl jo artimų ryšių su Kremliumi ir vadovavimo liūdnai pagarsėjusiai privačiai karinei bendrovei „Vagner“.
„R. Kadyrovo išraiškingi pareiškimai, žinoma, visiškai neatitinka mano stiliaus, – J. Prigožinas buvo cituojamas jo įmonės „Konkord“ išplatintame pranešime. – Bet galiu pasakyti... Išsiųskit tuos nenaudėlius su automatais į frontą basomis.“
Spalio 2-ąją bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja Pravda“, kuris iki šiol patikimai palaikė vyriausybę ir karą Ukrainoje, paskelbė atvirą savo pagrindinio karo korespondento straipsnį, kuriame buvo aprašytas Rusijos kariuomenės pralaimėjimas ir „tipinės to, kas nutiko, priežastys.“
„Apie tai buvo kalbėta po atsitraukimo iš Charkivo regiono: karių trūkumas, atskirų karininkų klaidos organizuojant gynybą“, – rašė žurnalistas, taip pat kaip vieną iš problemų įvardijęs karių nenorą kautis.
„Ir rezervai, kurie atvyko pavėlavę, ir koordinacijos tarp skirtingų sausumos dalinių nebuvimas, ir modernios žvalgybos įrangos trūkumas“, – toliau vardino jis.
„Apsupties ir gėdingos nelaisvės rizika yra per didelė, todėl Rusijos vadai nusprendė atsitraukti“, – rašė korespondentas.
Spalio 2 dieną laikraštyje „Nezavisimaja gazeta“ buvo paskelbta publikacija, pavadinimu „Pasidavimas Lymane tapo politine problema“. Joje rašoma: „Pirmą kartą nuo specialiosios karinės operacijos pradžios, komentaruose yra atvirai įvardijami kariuomenės vadai, tariamai kalti dėl fronte kylančių problemų.“
Laikraštyje taip pat buvo cituojamas skeptiškasis Andrejus Guruliovas, buvęs generolas ir 58-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas, kuris dabar yra žemųjų parlamento rūmų narys.
„Nesuprantu, kodėl jie visą laiką neteisingai įvertina situaciją, nestiprina grupių, – buvo cituojamas A. Guruliovas. – Problema yra paprastas melas, geros situacijos raportavimas... Visa bėda yra ne mūšio lauke, o Gynybos ministerijoje, kur jie nesupranta, kad vis dar nevaldo situacijos“, – sako A. Guruliovas.
„Kol generaliniame štabe neatsiras visiškai naujas asmuo, niekas nepasikeis“, – remiantis laikraščiu, sakė buvęs generolas.
Net ir pagrindiniai Rusijos valstybinės televizijos kanalai, kurie yra svarbiausi naujienų šaltiniai didžiajai daliai rusų, pastarosiomis dienomis kalba daug blaivesniu tonu. Spalio 2 dieną pagrindinėse vakaro laidose buvo vengiama aiškiai paminėti pralaimėjimą ir atsitraukimą iš Lymano.
Kanale „Rossija-1“, kurį žiūri milijonai žiūrovų, propagandistas Dmitrijus Kiseliovas kalbėjo apie „sudėtingą“ situaciją Donbase.
O „Rossija-1“ vakaro pokalbių laidoje, kurioje paprastai palaikomas Kremlius ir kritikuojami Vakarai, Vladimiras Solovjovas, prokremliškų pažiūrų televizijos laidų vedėjas, perspėjo, kad net ir tęsiantis mobilizacijai, artimuoju laikotarpiu rusai neturėtų tikėtis jokių gerų naujienų.
„Tai reiškia, kad kurį laiką mums nebus lengva. Ir dabar mes neturėtume tikėtis gerų naujienų, – sakė V. Solovijovas. – Mums reikia didelės valios ir strateginio kantrumo.“
Ukrainoje pareigūnai su džiaugsmu stebi Rusijos visuomenėje kylančius priekaištus. Spalio 1 dieną pasidalintame vaizdo įraše prezidentas Volodymyras Zelenskis pats pabrėžė šį užgauliojimą: „Be to, ten jie jau pradėjo kandžioti vienas kitą: ieško kaltų, o dėl nesėkmių kaltina kai kuriuos generolus.“
Sunku tikėtis, kad Kremlius pripažins pralaimėjimą
Rusijos pralaimėjimas Lymane ir jį sekusi arši kritika prieštaravo triumfuojančiam spektakliui, kurį Kremlius surengė dieną prieš Lymano išvadavimą. V. Putinas surengė iškilmingą ceremoniją, kurioje paskelbė aneksuojantis keturis Ukrainos regionus, įskaitant ir tą, kuriame yra Lymanas.
„Pagrindinis jo kalbos akcentas yra tai, kad V. Putinas nesiruošia sustoti, nepaisant to kainos. Ši kalba buvo nerišli ir padrika, o tai parodo, kad jis neturi aiškios strategijos, – sakė Margarita Zavadskaja, Helsinkio universiteto politologė. – Rusijos režimas demonstruoja savo personalistinę prigimtį ir jokių suvaržymų nebuvimą.“
Kritika sutampa ir su augančiu didžiosios dalies nerimu dėl konflikto Ukrainoje. Ypač dėl V. Putino netikėto paskelbimo apie šimtų tūkstančių vyrų mobilizaciją. Tai paskatino masinę vyrų emigracijos bangą.
Remiantis keliomis visuomenės nuomonės apklausomis, tai taip pat lėmė nerimo ir rūpesčio padidėjimą tarp rusų. J. Nixey‘us iš „Chatham House“ mano, kad V. Putinas nėra visiškai izoliuotas nuo realybės – jis žino, kaip blogai klostosi jo karinė kampanija Ukrainoje.
„Nemanau, kad tai yra situacijos nesuvokimas. Pastarieji mobilizacijos įvykiai parodo, kad V. Putinas gauna vis tikslesnę informaciją, – teigė J. Nixey‘us. – Jam sakoma, kad susiduriama su sunkumais, taigi jis priima sprendimus, kurie turėtų padėti jiems.“
„Manau, kad Kremlius yra jautrus savo gyventojų nuomonei, todėl ieško būdų užtikrinti, kad net ir prastėjant situacijai mūšio lauke, visuomenė ir toliau palaikytų valdžią“, – sakė ekspertas.
„Mažiausiai tikėtinas pasirinkimas iš visų, yra Rusijos pralaimėjimo ar atsitraukimo pripažinimas arba net sutikimas derėtis. Nemanau, kad tai galėtų įvykti dabar, – tikino jis. – Ilgas ir varginantis karas Kremliui yra palankesnis už trumpą, kurio tu negali pateikti kaip pergalės.“
