Žmonija nuo neatmenamų laikų lyg kokio Šventojo Gralio, nepaliaujamai ieško tobulo afrodiziako. Daugelį amžių ir epochų trunkanti paieška pasiūlė šimtus vienas už kitą egzotiškesnių patiekalų ir gėrimų, jų pateikimo būdų ir formų. Tad kas gi tas afrodiziakas?
Afrodiziakai yra Afroditės, graikų grožio ir vaisingumo deivės, vardu pavadintos priemonės, kurios, kaip tikima, sukelia ir / arba didina lytinį potraukį, aktyvumą, potenciją. Paprastai afrodiziaką įsivaizduojame kaip kažką valgomo, geriamo ar tepamo ant kūno, tačiau afrodiziaikais gali būti laikomi ir tam tikri elgesio modeliai, ritualai. Turbūt nustebsite sužinoję, kad vienu iš veiksmingiausių afrodiziakų laikoma psichoanalizė.
Afrodiziakai neatskiriami nuo vaizduotės. Kad ir ką imtume – šamanų pagamintus magiškus tepalus, intymiąsias vietas primenančius vaisius, aistra kibirkščiuojantį tango šokį – visos šios priemonės afrodiziakais tampa dėl vaizduotės. Bet pirmiausia – apie maistą.
Viliojantis maistas arba viliojimas maistu
Rašytoja Isabelle Allende yra pasakiusi, jog „afrodiziakas – tai tiltas tarp apsirijimo ir geismo“. Paprastai afrodiziaką įsivaizduojame kaip ypatingą, egzotišką, pagal įmantrų receptą pagamintą patiekalą – mažų mažiausiai, kanarėlių liežuvėlių troškinį su šafranu. Vėliau dar prisimenamas šokoladas, šampanas, austrės. Tačiau, žvilgtelėjus į rimtesnę erotinės kulinarijos knygą, galima pamatyti, jog afrodiziakų sąrašas – labai ilgas. Beveik visi įprasti valgomieji produktai vienoje ar kitoje kultūroje tam tikru laikmečiu (paprastai savo atsiradimo pradžioje) buvo laikomi afrodiziakais. Tai ir prieskoniai: petražolė, kmynas, cinamonas, svogūnas, česnakas, gvazdikėliai ar anyžius, ir daržovės: kopūstai, morkos, burokėliai, pupelės, agurkai, pomidorai, ir vaisiai bei uogos: obuoliai, kriaušės, braškės, slyvos, vynuogės, bananai, avokadai. O kur dar sūris, kiaušiniai, grybai, arbata, kava, vynas, medus ir beveik visos jūros gėrybės! Tačiau ir šis sąrašėlis – tik labai trumpas afrodiziakų almanacho variantas.
Vieni iš aukščiau paminėtų produktų laikomi afrodiziakais dėl jų tiesioginio poveikio žmogaus savijautai: jie stimuliuoja (kava, arbata), atpalaiduoja, gerina kraujotaką (alkoholis, o ypač vynas). Kiti afrodiziakams priskiriami dėl jų išvaizdos, tekstūros ar aromato. Pastarieji primena intymias žmogaus vietas ir todėl dar nuo senų laikų manoma, kad jie didina lytinį pajėgumą (perpjauta slyva primena moters genitalijas, bananas – falą, jūros gėrybės savo išvaizda ir jūros aromatu primena intymias vietas bei sekrecijas). Dar kitiems maisto produktams afrodiziako galią suteikė mitai, legendos ir pasakos (obuolys – Ievos vilionių simbolis).
Savaime peršasi mintis: jeigu beveik viskas, ką valgome, veikia kaip afrodiziakai, tai kam tada apskritai žmogui reikia jų ieškoti? Juk jau savaime turėtume būti sklidini geismų ir seksualinio pajėgumo! Štai čia ir susiduriame su afrodiziakų veiksmingumo paslaptimi. Minėtoji I. Allende pataria: norint, kad afrodiziakais laikomų patiekalų vakarienė tikrai suveiktų, reikia, prieš patiekiant maistą, o dar geriau – prieš kviečiant svečius vakarienės, juos informuoti būsiant atitinkamų patiekalų. Esą, priešingu atveju maisto kaip afrodiziako galios gali ir nepasireikšti. Taigi bene svarbiausia – kaip valgome, kokia dingstimi ir ką įsivaizduodami. Bet apie tai dar pakalbėsime.
Ko gero daugelis esame patyrę, jog ruošimasis pasimatymui – maudymasis vonioje, gražinimasis, puošimasis, kvėpinimasis, ėjimas pėsčiomis į sutartą vietą (tarkime, į jaukų restoranėlį) – veikia kaip afrodiziakas: žadina fantaziją, kaitina aistras ir aštrina jusles. Pagaliau, vilionė, flirtas – juk tai irgi ritualai.
Kai kurie mylėjimosi link vedantys ritualai yra labai akivaizdūs, sakykime, sueitį vaizduojantys šokiai kai kuriose primityviose gentys ar net erotinių užuominų apie pirmąją vestuvių naktį ir rūtų vainikėlio netektį kupinos tradicinės lietuvių vestuvių dainos. Tačiau kai kurie ritualai kaip afrodiziakai veikia slapčia. Pavyzdžiui, seksualinis susilaikymas ar net pasninkavimas taip pat laikomi afrodiziakais. Ne be reikalo viduramžiais kai kuriose šalyse vyravo paprotys jaunavedžiams tris naktis gulėti vienoje lovoje, tačiau neliečiant vienam kito. Jaunuosiuos tai tikrai turėtų įkaitinti! Nuo erotinių sapnų antplūdžio kentėdavo ir griežtos regulos besilaikantys asketai. Tai būdavo tarsi savotiška piktųjų jėgų bausmė už susilaikymą. Erotiškai nuteikti gali net ir tam tikros etiketo taisyklės bei suvaržymai. Kuomet sėdima prie nepriekaištingai padengto stalo, rafinuotai, mandagiai bendraujant vienam su kitu ir laikantis visų aukštuomenės manierų, vaizduotės padiktuotas laisvesnis veiksmas persikelia... po stalu.
Stimuliatoriams priskiriami cheminiu būdu pagaminti seksualinį pajėgumą skatinantys vaistai ir tepalai (įžymioji „Viagra“ ar feromoniniai losjonai), narkotinės medžiagos (kokainas, ekstazis). Tačiau cheminiai preparatai šiame straipsnyje mus domina mažiausiai. Tiesa, stimuliatorių kategorijai priskiriami ir visiškai kitai sferai priklausantys „įkvėpimo“ šaltiniai – tai erotiškai nuteikiantys dailės, fotografijos, muzikos, šokio, kino meno kūriniai. Seksualiai įkvėpti gali tiek pati kūryba, tiek žavėjimasis ja (stebėjimas, klausymas).
Turbūt labai smalsu, kodėl ir jau minėtoji psichoanalizė laikoma afrodiziaku? Visų pirma, klasikinės psichoanalizės seanso metu žmogus atsipalaiduoja, jis raginamas trumpam atsisakyti moralinių bei etinių gniaužtų ir leisti laisvai lietis pasąmoniniam turiniui. Natūralu, kad tada į paviršių iškyla ir seksualiniai impulsai, erotinė sapnų medžiaga. Kitaip tariant, libido pasirodo visu gražumu. Antra vertus, bet kokią žmogaus kūną ir psichiką atpalaiduojančią veiklą galima vadinti afrodiziaku. Ilgai kankinusius vidinius konfliktus išsprendęs ir išlaisvėjęs žmogus jaučiasi gyvybingesnis visomis prasmėmis, įskaitant ir seksualiai.
Įsivaizduokite intymią vakarienę: jauki šviesa, namuose dvelkia rožėmis ir santalu, švelniu ritmu siūbuoja muzika. Ant stalo jūsų laukia vynas ir pridengti, viliojančiai kvepiantys patiekalai. Pajuntate, kaip švelniai ir kartu gosliai jūsų pečius ir kaklą paglosto pro langą įskriejęs vasarinio vėjo gūsis. Jūs dar nežinote, kokie tai patiekalai, tačiau kibirkštėlės mylimojo / mylimosios akyse jums žadina apetitą visomis prasmėmis. Jūsų laukia gardus, prieskoningas ir aistringas vakaras... Ši maloniai nuteikianti scena puikiai iliustruoja, kad labiausiai mūsų geismingumą suaktyvina visų penkių juslių – regos, skonio, klausos, uoslės ir lytėjimo – pamaloninimas.
Daugelio afrodiziakų poveikis yra pagrįstas vadinamuoju holistiniu principu, skelbiančiu, jog svarbiausia – visuma. Afrodiziakas veikia juo stipriau, juo daugiau juslių jis stimuliuoja. Pabandžius afrodiziako poveikį skaidyti į sudedamąsias dalis, magija akimirksniu dingsta. Net jei valgytume pagal įmantrų receptą iš afrodiziakais laikomų produktų pagamintą, bet neišvaizdžiai patiektą patiekalą, įprastoje buitinėje aplinkoje, vargu ar jis suveiktų. Kalbant apie maistą, geras afrodiziakas bus tas, kuris skleis malonų, jaudinantį aromatą (uoslė), pasižymės malonia tekstūra (lytėjimas), bus valgomas skambant muzikai, skambčiojant krištolo taurėms ar sidabro įrankiams (klausa), trauks akį savo gražia arba įdomia, vaizduotę žadinančia išvaizda (rega), bus gardus, sultingas, apetitiškas (skonis). Kiekviena stimuliuojamoji juslė – papildomas tramplinas bendro susijaudinimo link.
Juslės yra tiltai, jungiantys mus su aplinka, taigi ir su mylimais žmonėmis. Uoslės registruojami pojūčiai – sunkiai nusakomi žodžiais, tačiau sugeba akimirksniu ir labai tiksliai atkurti emocijas, sujaudinti, išspausti ašarą. Lietimas dar nuo kūdikystės kiekvieną jautrų žmogų veikia raminančiai, atstato emocinę pusiausvyrą. Klausa stiprina socializacijos pojūtį, artumą, sugeba sužadinti, suteikia emocijoms subtilesnių tonų (ypač muzika). Žvilgsnis automatiškai krypsta į gražius arba įdomius objektus, mūsų regimi daiktai žadina vaizduotę, primena ką nors skaitytą, matytą ar patirtą praeityje. Skonio svarbą įrodo ir tai, jog patrauklų žmogų dažniausiai apibūdiname būtent šio pojūčio pagimdytais žodžiais ir epitetais: „gardus kąsnelis“, „saldainiukas“, „sultingas“ (tai ypač pastebima anglų kalboje: „honey“, „sweety“, „pumpkin“).
Garsaus istoriko ir gastronomo Jeano Anthelme‘o Brillat-Savarino nuomone (išreikšta knygoje „Skonio fiziologija“), aistrą gimdantis fizinio artumo, intymumo išgyvenimas yra galinga šeštoji juslė, kuri aktyvuojasi patenkinus penkias pagrindines jusles.
Kodėl kaip senovėje taip ir šiais laikais žmogui reikia afrodiziakų, tarsi pagalbos iš šalies? Juk ir šiandien „afrodiziakas“ – tai toks raktinis žodis, kurį išgirdus ar išvydus žmonių susidomėjimas kaipmat nubunda.
Dėmesys afrodiziakams – universalus ir daugiakultūris fenomenas, atsiradęs kaip socialinių santykių raidos pasekmė. Socialumas turėjo evoliucinį pranašumą, mat pirmykščių žmonių būrimasis į bendruomenes didino šansus išgyventi. Ritualizuotas dalinimasis maistu, šiluma ir guoliu bendruomenės nariui reiškė buvimą socialiai priimtam. Nesunku suprasti, kodėl maistui buvo priskirta tiek galių. Praėjo šimtas tūkstančių metų, bet šiuolaikinio žmogaus pasąmonėje bendra vakarienė vis dar reiškia tą patį. Valgyti kartu – kažkam patikti, be to tai galimybė suartėti.
Žiūrint psichologo akimis, afrodiziakų paieška atspindi žmogaus troškimą išnaudoti savo seksualumo, vyriškumo / moteriškumo ir kūrybinį potencialą.
Šio troškimo šaknys gali būti dvejopos: domėjimasis afrodiziakais gali kilti tiek iš trūkumo (neįgalumo), tiek iš pertekliaus (kūrybiškumo). Trūkumas gali būti paprasčiausias lytinio pajėgumo sutrikimas. Senais laikais ištikus bėdai žmonės slapta kreipdavosi pagalbos į vietinį žynį arba šamaną ir gaudavo gydantį užpilą, tepalą ar gėrimą, pagamintą pagal pusiau magišką, pusiau medicininį receptą. Dabar žmonės kaip pagalbinės priemonės griebiasi „Viagros“ ir kitų medikamentų. Tačiau trūkumas gali būti ir emocinis-psichologinis: pačiam gyvenimui, santykiams su partneriu trūksta spalvų, tikrumo, intensyvumo. Tokiu atveju seksualinio pajėgumo stiprinimas – bandymas kompensuoti tam tikrą psichologinę impotenciją.
Antra vertus, yra ir kita domėjimosi afrodiziakais paskata – tai kūrybiškumas. Dažnai afrodiziakais itin susidomi tie asmenys, kurie yra ir taip pasinėrę į aistringus santykius. Išlaisvinta seksualinė energija nenori taikstytis su ribomis ir ieško būdų pasireikšti dar didesne amplitude ir spalvomis. Kitaip tariant, afrodiziakai gali atverti ne tik fizinio, bet ir emocinio intymumo potencialą.
Skeptiškai nusiteikę psichologai tvirtina, esą, afrodiziakai – paprasčiausias placebas, t. y. veikia tiek, kiek jais tikima. Net jeigu sutiksime, jog dauguma afrodiziakų yra viso labo psichologiniai kerai, tie kerai tikrai veikia!
Šis afrodiziakų dešimtukas sudarytas remiantis amerikiečių apklausa. Jis atspindi visuomenėje paplitusias tiesas ir mitus apie tai, kas yra afrodiziakas. 1. Pagarba. Visi prasmingi intymūs santykiai neįsivaizduojami be šio būtinojo komponento. Pagarba reiškia įsiklausymą į partnerį (-ę), kas teigiamai atsiliepia jo (-os) libido.
