Jeigu optimistiškai – pavyko, matančiųjų šviesą europietiško tunelio gale yra daug, jeigu duotume dirigento lazdelę pesimistui, priekabių kandiems žurnalistams ar šiaip skeptikams būtų galima rasti. Tačiau kalbinti lietuviai europarlamentarai šį pirmininkavimo pradžios reveransą prieš Europą vertina palankiai, o šešių mėnesių darbo vaisius tikisi skinti vaiskius.
27 išbandymai
Šią savaitę mūsų ministrams tekęs uždavinys kitoms ES Tarybai jau pirmininkavusioms šalims – išlukštentas riešutas, o naujokams – išbandymas. Per keturias dienas Briuselyje, kuriame ir taip knibžda įvairiakalbių, buvo aiškiau girdėti, anot kai kurių ministrų, graži bei viena seniausių lietuvių kalba. Septyniolikoje komitetų per keturias dienas ministrai pasirodė 27 kartus, savo eilės nesulaukė tik Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantis Juozas Olekas – tai kiekvienos šalies vidaus reikalas, todėl jo vizitas į Briuselį nebuvo numatytas. Nors dauguma ministrų pasirodė dviejuose komitetuose, socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrai Algimanta Pabedinskienė ir Vigilijus Jukna kolegų iš Europos egzaminą laikė net po tris kartus.
Programos pristatymo iššūkį vieni įveikė sklandžia anglų kalba, kiti, pasak pačių, iš pagarbos gimtajai kalbai kalbėjo lietuviškai. Kaip sakė lietuvių europarlamentaras Juozas Imbrasas, kai kurių ministrų anglų kalbos įgūdžiai šlubavo, o kalbėjimas oficialiuose posėdžiuose gimtąja kalba – tarsi garbės ženklas. Kritikos jis negailėjo ir energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui, nors šį kiti europarlamentarai gyrė.
„Tikėjausi, kad jis kalbės geriau, į klausimus atsakinėjo painokai. Kalbėti anglų kalba sau galima leisti tik idealiai ją mokant, tą sau leidžia tik išskirtiniai parlamentarai. Visi kalba savo kalba, tam yra vertėjai. Mokant ketvertui angliškai kalbėti negalima“, – kritišką nuomonę išsakė J.Imbrasas. Žurnalistų grupės paklaustas, ar ministrams prisistatymų metu kalbant gimtąja lietuvių kalba nekyla abejonių, jog jie moka angliškai, J.Imbrasas atkirto, esą jų žinias žiniasklaidos atstovai gali patikrinti tiesiog „paklausę žodžio“ ir tai lyg kaimo žurnalistų klausimas.
Kritikuoti nesustos
Visgi kas lietuviškai, kas angliškai ministrai baigė pirmąjį svarbų pasirodymą Briuselyje. Energetikos ministras J.Neverovičius, išklausęs Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) siūlymus ir klausimus, patikino: pirmininkaujanti Lietuva skirs itin daug dėmesio alternatyviems energijos šaltiniams, energetinei išorės politikai, bendros rinkos kūrimui. Nors ITRE posėdyje narius buvo galima suskaičiuoti pirštais, nedalyvavo ir europarlamentarai iš Lietuvos Zigmantas Balčytis ir Rolandas Paksas, klausimų ministrui nepašykštėta, mat prioritetai energetikos srityje labai domina europarlamentarus.
Po prisistatymo komitete ministras akcentavo, kad visi klausimai buvo laukti, todėl staigmenų nepasitaikė. To paties tikrai negalėjo pasakyti socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė. Ją užplūdo klausimų lietus – teko atsakinėti ir į ne itin patogius. EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nariai domėjosi ne tik Europos socialinio fondo plėtra, moterų kvotų valdybose klausimais, bet ir jaunimo nedarbo mažinimo galimybėmis, Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo. Po susitikimo ministrė žurnalistams sakė prisistatymą vertinanti gerai, o klausimų gausa ją nustebino, mat buvo informuota, kad jų sulaukiama mažiau.
Gerą įvertinimą iliustruoja ir komiteto narių pagyros už išsamią programą bei parengtą darbotvarkę. Vis dėlto darbotvarkė trumpam nurausti privertė Kultūros ir švietimo komitete apsilankiusį švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį. Gerai angliškai kalbantis ministras komiteto narius supažindino su Lietuvos pirmininkavimo programa. Akcentuodamas 500 mln. Europos piliečių gerovę tikino, kad komiteto prioritetai švietimo ir mokymo srityje artimiausią pusmetį bus aukštojo mokslo tarptautinimas ir jo finansavimo efektyvumas, profesinio mokymo atvirumo skatinimas, švietimo ir darbo sričių partnerystės stiprinimas.
Visgi komiteto pirmininkė iš Vokietijos Doris Pack, išklausiusi ministro pristatymą, atkirto nesupratusi, kodėl darbotvarkėje minimi užslėpti dalykai, visiškai nauji komiteto nariams. Politikams svarbiausia gebėti išsisukti. D.Pavalkis komiteto nariams detaliau paaiškino aptartos komiteto nariams negirdėtos programos tikslus ir uždavinius. Didžiausią sensaciją sukėlė užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius – vaizdo įrašas, kuriame jis atsako į komiteto nario iš Jungtinės Karalystės Johno Stuarto Agnew klausimą, sukėlė tiek europarlamentarų, tiek komentatorių juoką ir abejonių, kaipmat paplito interneto platybėse. Pats V.Leškevičius tikina, jog tai buvo šmaikštus atsakas į šmaikštų klausimą. Apibendrinant, kokios buvo keturios dienos Briuselyje, akivaizdu, jog sinchrono būta, treniruočių taip pat, – visi ministrai akcentavo patikimos, augančios ir atviros Europos viziją.
Tęstinumas
Airijos pradėtus darbus tęsianti Lietuva kol kas daugiausia kritikos gali susilaukti tik už tai, kad yra maža ir pirmininkauja pirmą kartą. Tačiau europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis sako, kad būtina skirti du dalykus: kritiką pirmininkaujantiems ir kritiką šaliai. „Tie, kurie nori menkinti, ras progą. Patarimas būtų ignoruoti kritiką ir atlikti praktinius darbus“, – žurnalistams kalbėjo profesorius. Puikus to pavyzdys – gėjų eitynių Vilniuje klausimas. Ministrų prisistatymų metu europarlamentarai mynė ir ant skaudesnių Lietuvai žaizdų.
Netylančios kalbos apie gėjų eitynes sostinėje buvo linksniuojamos ir šią savaitę Briuselyje, aiškintis turėjo ne vienas ministras. Antai teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikino, jog Europa sąmoningai klaidinama dėl gėjų diskriminacijos, neva įtakos tam turi ir artėjantys Europos Parlamento rinkimai. „Europoje buvo paskleista neteisinga žinia, kad Lietuvoje draudžiamas gėjų paradas. Tai vienašališka informacija, nesutariame tik dėl parado vietos. Atvažiuokite, susipažinsite, įsitikinsite, kad nėra taip, kaip teigiama“, – Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete (LIBE) tikino ministras.
Seni nauji darbai
Per 184 pirmininkavimo dienas Lietuva turi padaryti tai, ko iš jos tikisi Europa. „Mes darysime, mes diskutuosime, mes sieksime, mes planuosime, mes bandysime“, – dažnai šiomis dienomis Briuselyje skambėjo frazės, tačiau po jomis slypi programos, prioritetai ir veiksmų paketai. Antai vienas iš Lietuvos ministrų žurnalistų klausė: „Ar jūs bent įsivaizduojate, kokia atsakomybė guli ant mūsų pečių, o iš lietuvaičių teišgirstame vieną klausimą – kokia mums iš to nauda?“ Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkė plačios apimties, o laiko, atmetus vasaros atostogas ir žiemos šventes, mažai, vietoj šešių lieka vos keletas mėnesių darbo.
Lietuva pirmininkauja prieš pat Europos Parlamento ir Europos Komisijos rinkimus, todėl turės siekti baigti pradėtus darbus, dėl to jaučiamas didesnis spaudimas. Lietuva tik gali džiaugtis, kad airiams prieš pat savo pirmininkavimo pabaigą pavyko rasti sutarimą dėl 2014–2020 metų finansinės perspektyvos ir šis darbas jau atliktas. Todėl pačios pirmininkavimo sėkmę bandys lemti siekdama proveržio kalbant apie Rytų kaimynystės valstybių suartėjimą su ES. Lapkritį vienas svarbiausių pirmininkavimo renginių – ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas.
Žurnalistams parlamentaras Z.Balčytis sakė, kad Rytų partnerystė – perspektyva, jam prof. V.Landsbergis antrino, jog tai yra šio pirmininkavimo prioritetas. Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina – Rytų partnerystės programos šalys – tiesioginiai taikikliai, per kurias, anot V.Landsbergio, yra ryšys ir su Rusija: „Skatindami suartėjimą dirbame ta kryptimi, kai ponas Putinas dirba kita kryptimi. Neišvengiamas interesų susidūrimas, tačiau jei pirmininkaudami pasiektume, kad Rusija mažiau priešintųsi jų europeizacijai, tai jau būtų pliusas.“
V.Landsbergis bendraudamas su žurnalistais nevengė tiesių atsakymų, tvirtino ir šiandien Europarlamente nuolatos kartojantis, jog Lietuva nėra pirmoji Sovietų Sąjungos šalis, pirmininkaujanti ES Tarybai. „Mes tik laikinai buvome okupuoti“, – sakė profesorius. Keturios ministrams įtemptos dienos Briuselyje, šeši įtempti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai mėnesiai – pradžios reveransas Europai atliktas ir su kritika, ir su skatinimu parodyti, ką gali maža, bet tvirta Lietuva.
