Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nauja keltų linija tarp Klaipėdos, Kopenhagos ir Malmės suinteresuoti visi uostai. Tačiau ar iš Klaipėdos plauks keltai į minėtus miestus, priklausys nuo operatoriaus – ar atsiras laivybos kompanija, kuri keltų linija sujungtų Lietuvos, Švedijos bei Danijos uostus.
Kopenhagos ir Malmės uostus jungia ne tik Eresūno tiltas, juos administruoja viena direkcija. Pastarosios atstovai apsilankę Klaipėdoje domėjosi galimybėmis keltų linija sujungti Klaipėdą su Malme ir Kopenhaga.
„Jie yra suinteresuoti susisiekti su Klaipėda, nes čia vartotojų rinka yra daug didesnė. Iš Klaipėdos galima pasiekti Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą. Tai – didžiulės rinkos, kurios juos domina“, – sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Malmės uostas Klaipėdai įdomus dėl automobilių rinkos – per metus pervežama apie 40 tūkst. naujų daugiau kaip 20 gamintojų lengvųjų automobilių. Lietuvos uostas šioje rinkoje mato perspektyvų. O Kopenhaga įdomi kaip keleivinis uostas – per metus į jį atplaukia 370 kruizinių laivų. Pasak A. Drungilo, tai vienas didžiausių uostų, su kuriais Lietuvos uostamiestis galėtų turėti laivybos liniją. Tačiau tam pirmiausia būtinas operatorius.
„Vien sudominimo čia neužtenka. Reikia, kad kompanija prisiimtų riziką ir pradėtų veikti. Žinoma, iš pradžių ji būtų nuostolinga, na, o po to turbūt imtų plūsti srautas. Tas „turbūt“ ir yra lemiamas faktorius“, – aiškina A. Drungilas.
Kompanija „DFDS Seaways“, kuri iš Klaipėdos keleivius kartu su kroviniais plukdo į Karlshamną ir Kylį, pernai perkėlė 280 tūkst. keleivių. Bendrovė sako, kad tik įvertinusi ekonominę naudą ir kitus veiksnius, galėtų svartyti naujų linijų galimybes.
„Manau, kad kompanija svarstytų galimybę aptarnauti, jeigu į ją su tokiu pasiūlymu būtų kreiptasi. Kiek žinau, su tokiu pasiūlymu į bendrovę kreiptasi nėra“, – teigia AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.
Manoma, kad Kopenhaga būtų įdomi lietuvių šeimoms, kurios į kelionę leistųsi savaitgaliais. Be to, vienu plaukimu būtų galima aplankyti dvi valstybes – Švediją ir Daniją, mat Kopenhagą ir Malmę jungia tiltas. Skaičiuojama, kad per metus šia linija galėtų plaukti apie 100 tūkst. keleivių iš Lietuvos ir apie pusę tiek turistų iš Vakarų.
