Kaip sako Kauno medicinos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Eduardas VAITKUS, padėtis sveikatos apsaugos srityje yra tokia, kad žmonių galimybės gydytis anaiptol nėra vienodos, o skirtumas tarp galimybių vis didėja.
Vieni ligoniai tiriami ir gydomi naudojant naujausius metodus, o kiti, net sergantys ta pačia liga, gydomi gerokai paprastesniais metodais. Be to, socialinė nelygybė sveikatos paslaugų prieinamumo atžvilgiu kuo toliau, tuo labiau didėja. Pagal Konstituciją visi esame vienodi ir sveikatos priežiūros atžvilgiu, tačiau dabartinė mūsų medicinos, sveikatos apsauga ligonius rūšiuoja į vertesnius ir ne tokius vertus.
Disproporcija tik didėja
„Per aštuoniolika atkurtos Nepriklausomybės metų kuo toliau, tuo labiau didėja disproporcija tarp tam tikros – mažesnės žmonių dalies ir kitos – didesnės dalies, galimybių gydytis“, – kalbėjo profesorius. – Žinoma, akivaizdu, kad sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje nepakankamas. Bet visose valstybėse jis nepakankamas. Tačiau minėtą disproporciją lemia ne tiek sveikatos apsaugos biudžeto dydis, o tai, kaip kuriems tikslams biudžeto lėšos naudojamos. Lietuvoje jos naudojamos labai neproporcingai ir neracionaliai.
Sakysim, permokama 400 mln. Lt tik už vieną vaistų rūšį, ir, atrodo, tai niekam neįdomu, nekyla jokio triukšmo. Sveikatos apsaugos ministras nesilaiko Vyriausybės nutarimų dėl numatytų vaistų kainų, patvirtina naujas kainas, ir dėl to jam niekas net nepriekaištauja. Todėl ir gali vykti tokie vaistų pirkimo sandoriai, kai už juos permokama šimtais tūkstančių litų. Jei leidžiama šitaip švaistyti mūsų visų pinigus, nėra ko stebėtis, kad jų niekada neužtenka. Tada dar labiau veši ligonių rūšiavimo praktika: vieniems gydyti pinigų užtenka, o kitiems – jų nėra. Taigi išeitų, kad sveikatos apsaugos srityje Konstitucija tarsi negalioja. Juk pacientai iš esmės tyliai skirstomi į privilegijuotuosius ir atstumtuosius. Norint šią ydingą tvarką pakeisti, reikia politinės valios, o jos kaip tik nėra.
Todėl sveikatos apsaugos, medicinos srities kasdienybėje įsišaknijo ydinga praktika, kai, stingant kokių nors vaistų ligoniams, jie skiriami pasirinktinai, gydytojo nuožiūra.
Sakysim, nueina apsukresnis pacientas pas daktarą, gražiai pakalba ar dar kuo nors gydytoją pamalonina, ir jam skiriama brangių vaistų, pavyzdžiui, už 30 tūkstančių litų, o gal net ir už 100 tūkstančių litų. Teko girdėti, kad vienam pacientui gydyti nemokamai buvo skirta vaistų net už 180 tūkstančių litų. Užtat kiti ligoniai, kuriems ne mažiau reikia tokių pat vaistų, jų nemokamai negali gauti.“
Prašyk malonės, ar duok kyšį
Profesoriaus E. Vaitkaus nuomone, ne tik ligoniams, bet ir gydytojams dabartinė sveikatos apsaugos būklė neatrodo gera. Pirmiausia todėl, kad jų atlyginimai nėra normalūs. Tai verčia medikus ieškoti būdų, kaip papildomai užsidirbti. Tad medicinos įstaigose tapo įprasta už suteiktas paslaugas imti iš pacientų pinigus, įvairias kitas dovanas. Kai kurie ligoninių vadovai atvirai, net kalbėdami per televiziją, skelbia nuomonę: jei gydytojas turi pacientų, tad turi iš jų ir uždirbti. Net aiškina, esą gerai, kai ligoniai duoda gydytojams kyšius, nes, girdi, supranta, kad medikų atlyginimas nepakankamas.
Taigi arba mokėk gydytojui, arba prašyk malonės, kad tau nemokamai skirtų brangių vaistų, nors žinai, kad kas nors kitas, kuriam gal dar labiau šių vaistų reikia, jų negaus.
Žinoma, šios praktikos greitai neišgyvendinsi, jeigu net nuoširdžiai būtų siekiama. Tam neužtektų nei metų, nei dvejų. Gali ir viso dešimtmečio prireikti, kad sumažėtų socialinė ligonių nelygybė. Bet reikia ryžtingai pradėti tai daryti.
Antikorupcinė kultūra nereikalinga?
Beje, prof. E. Vaitkus buvo vienas iš septynių asmenų, įkūrusių Europos antikorupcinį tinklą, skirtą kovoti su korupcija ir apgavystėmis sveikatos apsaugos srityje. Šios visuomeninės organizacijos, kurios centras yra Briuselyje, įkūrimą oficialiai patvirtino Belgijos karalius. E. Vaitkus buvo šio europinio tinklo vykdomojo komiteto narys, atsakingas už vieną jo veiklos krypčių visos Europos mastu.
„Tuo metu dirbau Sveikatos apsaugos ministerijoje. Kai iš ministerijos išėjau, Lietuva iš to tarptautinio antikorupcinio tinklo pasitraukė. Ir dabar jo veikloje nedalyvauja. Lietuvai, pasirodo, tai neaktualu. Šios organizacijos pirmas uždavinys yra visose Europos šalyse ugdyti antikorupcinę kultūrą. Dar vienas ypač svarbus uždavinys – kovos prieš korupciją efektyvumo įvertinimas. Bet Lietuvai korupcijos problemos sveikatos apsaugos srityje, regis, nerūpi. Tad kada ir kaip bus pradėta ugdyti ne tik medikų, bet ir apskritai visuomenės antikorupcinė kultūra? Juk be jos tolesnė mūsų sveikatos apsaugos plėtra ir pertvarka klaidžios šunkeliais. Kad ir vaistai, kurie labai brangūs. Tiesiog aiškinama – visiems neužtenka, todėl, girdi, nupirksime penkiems, dešimčiai ar dvidešimčiai procentų ligonių. O kiti aštuoniasdešimt ar daugiau procentų žmonių jų negaus. Na, o kas nors juk turi spręsti, kam tuos vaistus skirti, o kam ne. Šitaip ir pradeda suktis karuselė su malonių teikimu ir dovanų bei kyšių ėmimu“, – konstatavo profesorius.
Gal verta diskutuoti?
„Iki šiol vengiame viešai kalbėti kai kuriais opiais sveikatos klausimais. Bet gal vertėtų atvirai diskutuoti? Sakysim, žmogus yra rūkantis, o tikrai įrodyta, kad plaučių vėžiu susergama tiesiogiai dėl rūkymo. Dėl rūkymo neretai tenka žmogui amputuoti vieną ar abi kojas. Suserga žmogus plaučių vėžiu – gydymo kursas kainuoja 30 tūkstančių litų. Pagalvokime: žmogus sąmoningai visą gyvenimą nuodijo save, – apie aplinkinius nekalbame, – dėl to ir susirgo. Tačiau jam skiriama 30 tūkstančių litų, kad būtų nemokamai gydomas. Taigi kyla klausimas, ar tikrai jam visas gydymo išlaidas reikia kompensuoti? Juk galime sugretinti su žmogumi, kuris sveikai gyveno, stengėsi būti stipresnis, investavo į savo sveikatą, bet susirgo. Gal jis vertesnis pinigų gydytis, negu tas, kuris nuolat rūkė, tarsi specialiai save žalojo?
Žinoma, tai nėra lengvas klausimas, todėl diskutuokime viešai, ar tikrai visiems vienodai privalome skirti lėšų gydytis? Amerikoje yra medicinos draudimo rūšis: jei žmogus įrodo, kad sportuoja, – tai turi tiesioginį teigiamą poveikį jo sveikatai, – draudimo įmokos bus mažesnės. O daugelis mūsų žmonių rūkydami ar kitais žalingais įpročiais daro tiesioginį neigiamą poveikį savo sveikatai. Tačiau mūsų sveikatos apsaugai tai irgi, kaip matyti, nerūpi“, – kalbėjo E. Vaitkus.
Tik žodžių žaismas
Pasak profesoriaus, visa dabartinė sveikatos apsaugos reformos esmė – stiprinamos esamos sistemos, kai ką kosmetiškai pakeičiant. Bet ar kosmetiniai pakeitimai vadintini reforma? Tai tik žodžių žaismas.
Reforma yra esminė pertvarka. Ji, žinoma, negali būti atlikta greitomis, o turi trukti gana ilgai, nes jai vykstant atsiranda naujų aplinkybių, į kurias būtina atkreipti dėmesį, kai ką pakoreguojant.
„Iš pradžių reikia susitarti, ką vadinsime reforma. Vienos ligoninės pastato apšiltinimas – reforma ar ne reforma? Sveikatos sistemos reforma – ne kokie nors išoriniai, bet vidiniai ryšiai, svarbiausias jų tikslas ir atskaitos taškas turi būti ligonis, jo sveikata, kokybiški tolesnio gyvenimo metai.
Visa kita ligoniui nėra svarbu. Taigi galutinis rezultatas ir yra esminis, svarbiausias rodiklis, pagal kurį galima spręsti ir apie sveikatos apsaugos reformos kokybę.
Reformos tikslas turi būti pacientas, jo sveikata, kokybiški gyvenimo metai. Žiūrėkime, ar šiuo aspektu ką nors pagerinome? O jeigu tik pasakysime, kad dabar eilė prie gydytojų kabinetų 20 proc. sumažėjo, ar ligonio sveikata nuo to pagerės? Beje, mes net nesvarstome. Gydytojams, slaugytojams patogiau dirbti. Bet ar tai reiškia reformą? Tai yra tik tarpinė stotelė. O jei visas tarpines stoteles pradėsime vadinti reformomis, mūsų universali reforma, trunkanti jau penkiolika metų, gali užtrukti nežinia kiek. Tuo labiau kad ir valdžios politinė valia keičiasi. Todėl, žiūrėk – trejus ar penkerius metus reforma tempiama į vieną pusę, o paskui nusprendžiama, kad viskas buvo daroma neteisingai ir traukiama atgal. Ar sukama net nežinia kur.
Vytautas Leščinskas
----
(Dvidešimt aštuntas numeris Darbo partijos rinkiminiame sąraše - Kauno Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje kandidatuojantis Eduardas Vaitkus.)
