Agituoti turėjo ne VAE, o partijos
Generalinei prokuratūrai teks patikrinti, ar parlamentaro abejonės, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) reklaminė kampanija, surengta pernai prieš referendumą, galėjo būti finansuojama neskaidriai, turi pagrindo. P. Gražulis taip pat prašo ištirti, kiek pinigų VAE ir kitos įmonės išleido agitacijai prieš referendumą bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, padariusius finansinę žalą šioms įmonėms bei valstybei.
„Referendumo agitacijai buvo naudojamos lėšos ne iš rinkiminės politinės partijos rinkimų sąskaitos, o iš VAE sąskaitos. Mokesčių mokėtojų pinigai. Tai akivaizdus rinkimų (referendumo) įstatymo pažeidimas, nes agitacija pagal politinių partijų įstatymą gali būti apmokama tik iš specialios rinkimų sąskaitos. Švaistyti Lietuvos biudžeto lėšas, yra nusikaltimas. Padaryta žala mūsų valstybei“, – „Balsas.lt savaitei“ aiškino P. Gražulis.
„Antras dalykas – VAE sąskaitoje yra visų Lietuvos gyventojų pinigai, kurių nuomonės yra skirtingos. Todėl tos politinės partijos, kurios pasisako už atominės elektrinės statybą, turi užsakyti agitaciją iš savo sąskaitos, kitos, kurios pasisako prieš, taip pat turėtų tai daryti iš specialios sąskaitos. Tada agituojantiems „už“ ir „prieš“ būtų vienodos sąlygos“, – savo poziciją dėstė parlamentaras, pabrėžęs, jog VAE reklama net nebuvo žymima kaip referendumo agitacija.
Jam pritaria praeitos kadencijos Seimo narys, parlamentarų grupės, inicijavusios referendumą dėl VAE koordinatorius advokatas Vidmantas Žiemelis.
„Kiekvienas, kuris norėjo dalyvauti referendumo kampanijoje, turėjo užsiregistruoti kaip agitacinės kampanijos dalyvis ir deklaruoti lėšas. Tačiau nors VAE agitavo, ji nebuvo užsiregistravusi kaip agitacinės kampanijos dalyvė“, – aiškino jis.
V. Žiemelis priminė, kad buvo parengtas Seimo nutarimo projektas dėl galimai neteisėto VAE pinigų naudojimo, taip pat buvo kreiptasi ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
„Nutarimo projekte buvau parašęs, kad reikia atlikti patikrinimą, išsiaiškinti, iš kokių pinigų jie tai darė, bet labai gaila, kad šis Seimo nutarimo projektas nebuvo priimtas. VRK taip pat svarstė, bet jokio esminio sprendimo nebuvo“, – apgailestavo jis.
Pinigus galima suskaičiuoti
Anksčiau minėjęs, jog kreiptis į prokuratūrą parlamentarą paskatino informacija, jog VAE transliuota reklama televizijos ir radijo stočių eteryje mokesčių mokėtojams galėjo kainuoti apie 12,5 mln. litų, Balsui.lt P. Gražulis teigė negalintis tiksliai pasakyti, kokia suma buvo išleista, bet viską galima suskaičiuoti.
„Prieš referendumą buvo sukurta pora klipų. Jų sukūrimas kainavo, jų transliavimas kainavo. Algimanto Čekuolio nupirkimas su kūnu ir siela – viską kartu reikia sudėti. Aš negaliu prieiti prieš šaltinių, sąskaitų, bet manau, kad prokuratūra patikslins tas sumas“, – sakė P. Gražulis.
„Be to, jie važinėjo po Lietuvos miestus su palapinėmis ir agitavo už atominės elektrinės statybą. Tuos pinigus galima suskaičiuoti. Jeigu prokuratūra norės užsiimti, ji gali paprašyti informacijos ir iš visų televizijų bei radijų ir žinos, kiek VAE mokėjo už reklamą“, – pridūrė V. Žiemelis.
R. Vaitkus: VAE ne agitavo, o teikė informaciją
„Seimo nario P.Gražulio pranešime nurodoma informacija neatitinka tikrovės, kadangi UAB „Visagino atominė elektrinė“ (VAE) laikotarpiu iki referendumo nebuvo politinės kampanijos dalyviu, o teikiama informacija ne agitavo balsuoti „už“, tačiau kėlė piliečių domėjimąsi projektu tam, kad sprendimas dėl atominės elektrinės būtų priimtas remiantis faktais ir objektyvia informacija“, – paprašytas pakomentuoti, kaip vertina parlamentaro sprendimą kreiptis į generalinę prokuratūrą, Balsui.lt sakė VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Jo teigimu, tai patvirtino ir VRK.
„Išnagrinėjusi politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą VRK pateikė išvadą, kad VAE neatitinka ir pagal įstatymą negali būti politinės kampanijos dalyviu, todėl jai netaikomas Lietuvos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas. Taip pat VRK pateiktoje išvadoje nurodoma, kad VAE teikiama informacija negali būti pripažįstama politine agitacija ar politine reklama“, – sako R. Vaitkus.
Jo teigimu, VAE įvykdė ir komisijos rekomendaciją siekiant aiškumo žymėti informaciją tokio turinio žinute: „UAB „Visagino atominė elektrinė“ viešinimo informacija. Apmokėta įmonės lėšomis.“
VAE generalinis direktorius nesutinka ir su parlamentaro minima suma. „Parlamentaro pranešime nei minima suma, nei jos kilmė neatitinka tikrovės. VAE metinis komunikacijos biudžetas yra apie du kartus mažesnis už pranešime minimą, o VAE veikla finansuojama iš energetikos įmonių veiklos lėšų, gautų už suteiktas paslaugas elektros energijos vartotojams“, – teigia R. Vaitkus.
VRK: Įstatyme yra spraga
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, minėtos reklamos (infomacijos?) transliavimo metu nagrinėjusi situaciją komisija konstatavo, kad tam tikrų įstatymo spragų esama.
„VAE mus įtikino, kad įstatymas juos įpareigoja skleisti informaciją apie jų veiklą, apie tai, kas yra atominė energetika ir panašiai. Bet tarp VAE įstatymo ir įstatymo apie politinės reklamos skleidimą yra prieštaravimas. VAE kaip juridinis asmuo negali registruotis politinės kampanijos dalyviu“, – sakė jis. Z. Vaigausko teigimu, VRK apie tai informavo ir tuometę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.
„Mes nenustatėme, kad jie tiesiai sakytų, tu taip balsuok ar kitaip balsuok, bet dėl iš esmės pozityvios informacijos žmonių nuostatos balsuoti „už“ galėjo atsirasti ir sustiprėti“, – pridūrė Z. Vaigauskas.
VRK vadovas sakė manantis, kad referendumo agitacijos nuostatos turėtų skirtis nuo politinę reklamą reglamentuojančių rinkimų agitacijos nuostatų. Jose turėtų būti numatyta galimybė ne tik informuoti visuomenę, be ir agituoti tiek „už“, tiek „prieš“.
