Kokias kančias turi patirti audinė, auginama dėl kailio, jei ši pasiryžta suėsti savo jauniklius, nenorėdama, jog jie kęstų tokias pat kančias kaip ir ji? Kaip išties dresuojami cirko gyvūnai? Kodėl šiuolaikinio meno parodos objektu tampa kankinamas, žudomas gyvūnas? Koks yra dabartinis žmonių elgesys su jais?
Visą tiesą apie tamsiąją drabužių, pramogų, kosmetikos, farmacijos ir maisto pramonę Laisvojo universiteto (LUNI) paskaitoje išdėstė anarchiste, vegane, judėjimo už gyvūnų teises aktyviste, iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises!“ nare prisistačiusi Ugnė Marija Andrijauskaitė. Ji pristatė pirmąją temą iš keturių paskaitų ciklo, skirto gyvūnų teisėms „Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?“.
Paskaitos lektorė žmonių elgesį su gyvūnais suskirstė į 4 pagrindines sritis pagal jų panaudojimą žmonių poreikiams: drabužių (kailis, oda, vilna), pramogų sfera (cirkai, zoologijos sodai, medžioklė, gyvūnai namuose, menas), kita pramonė (bandymai kosmetikos, vaistų pramonėje), maistas.
Kailių pramonė reikalauja ir dar negimusių ėriukų kailio
Drabužių pramonė šiandien neįsivaizduojama be kailių bei odos dirbinių. Tačiau kokia to kaina?
Lietuvoje kailių fermose daugiausiai auginamos audinės. Jų gyvenimo sąlygos siaubingos: prastas maistas, prastos laikymo sąlygos.
Gyvenant tokiuose narvuose gyvūnams neišsivysto raumenys, dėl ko jie negali pastovėti ant kojų ar tuo labiau – vaikščioti. Dažnai tokiomis sąlygomis gyvenančiam gyvūnui pasireiškia neadekvatus elgesys: dažnai motinos, bandydamos apsaugoti nuo kančių savo jauniklius juos suėda.
Gyvūnų žudymas kailinių pramonėje vyksta žiauriais būdais. Vienas iš populiarių būdų – žudymas elektros srove, kai vienas elektrodas kišamas į gyvūno burną, o kitas – į analinę angą. Taip nesugadinamas jo kailis. Taip pat naudojamas ir cheminis numarinimas. Pasitaiko atvejų, kai nudiriamas dar nepribaigtas, sąmoningas gyvūnas.
Dėl kailio žudomi ir negimę jaunikliai. Sklando gandai, kad dar negimusio karakulinio ėriuko kailis yra geresnės kokybės, todėl dažnai paskerdžiamos dar besilaukiančios avys. Tokiam karakuliniam puspalčiui reikia apie 30 kailių.
Dėl medžiagos elastingumo oda diriama ir nuo gyvų gyvačių
Odos naudojimas dažnai bandomas pateisinti tuo, kad tai yra antrinis produktas – tai, kas lieka sunaudojus maistui. Tačiau tai nepateisina Azijos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, kačių bei šunų naudojimą kailiui. Taip pat gyvatėms oda yra diriama esant gyvoms, nes manoma, jog tada ji būna elastingesnė.
Vilnos pramonėje avininkystė taip pat nėra tokia kaip kartais idealizuotai bandoma parodyti. Jauni ėriukai, norint išvengti jų agresyvumo brandos amžiuje, yra kastruojami archajiškais būdais be jokių nuskausminamųjų. O siekiant išvengti parazitų veisimosi uodegos srityje – uodegos tiesiog nukertamos taip pat negalvojant apie nuskausminamuosius. Dalis avių miršta dėl kraujo užkrėtimo ar nukraujavimo.
Zoologijos soduose laikomų gyvūnų psichika dažnai pakrinka
Zoologijos sodų veikla dažnai bandoma pateisinti tuo, kad juose saugomi nykstančių rūšių gyvūnai bei norima supažindinti žmones su gamta. Tačiau tiesa yra ta, jog tik labai nedidelė dalis laikomų aptvaruose gyvūnų priklauso nykstančioms rūšims. Žinoma, visiškai kas kita, kai gyvūnai (lūšys Lenkijoje, pandos Kinijoje) veisiami nelaisvėje, siekiant atstatyti jų populiaciją, kurios sumažėjimą ir lėmė žmogaus veikla.
Deja dažniausiai gyvūnai į zoologijos sodą atvežami lankytojų pramogai. Jie būna išplėšti iš natūralios jų aplinkos ir patalpinami į narvus arba gimsta jau nelaisvėje ir yra pasmerkti čia praleisti visą gyvenimą. Jų net nesistengiama sugrąžinti į laisvę.
Gyvūnai, gyvendami už grotų tampa nervingi, pakrinka jų psichika, dėl ko dažnai pasitaiko įvairių incidentų. Buenos Airėse zoologijos sodo darbuotoją mirtinai sužalojo didžioji skruzdėda savo nagais perrėždama jam pilvą. Kauno zoologijos sode žirafos patinas kojos spyriu į galvą sužalojo studentę, kuri naktį su draugais įšoko į gyvūno aptvarą. Pietų Kinijoje tigras mirtinai sužalojo savo prižiūrėtoją, kuris juo rūpinosi 8 metus.
Uždaros erdvės delfinams kelia fizinį skausmą
Tikriausiai mažai kas susimąsto, jog delfinai taip pat gyvendami delfinariumuose patiria stresą ir net skausmą. Taip yra dėl to, jog didžioji dalis jūros gyvūnų natūralioje aplinkoje bendrauja skleisdami tam tikras vibracijas.
Uždaroje aplinkoje gyvenančių delfinų skleidžiamos bangos atsimuša į delfinariumo, baseino sienas, taip sukeldamos šiems, be galo jautriems gyvūnams, skausmą. Didžiojoje Britanijoje net buvo nuspręsta atsisakyti gyvūnų įkalinimo delfinariumuose ir jie visi, prieš tai apmokius gyventi natūralioje gamtoje, buvo paleisti į laisvę.
Antrąją dalį skaitykite rytoj.
