Vertinant įvairias „gydymo priemones“, svarbu nesumaišyti ir nepriskirti joms nuopelnų, kurie priklauso žmogaus imuninei sistemai, kuri kartais pati susitvarko su liga, tikriems medikamentams ar pakeistam gyvenimo būdui (miegas, maistas, sportas). Kad nebūtų iš serijos: „Skaudėjo galvą, tai išgėriau aspirino ir pasimeldžiau, o dabar visiems pasakosiu, kaip man padėjo malda, visai pamiršdamas apie išgertą aspiriną.“.

Taip, kiaules gali skraidyti, o mokslininkai meluoja, nes iš jų neperka katapultų skirtų kiaulėms svaidyti. Įdomiau juk skleisti konspiracijos teorijas, nei apsišviesti bei suprasti, kad homeopatija prieštarauja elementariems fizikos dėsniams, kurių su konspiracijos teorijomis nepakeisi.

Niekas ir neprašo tikėti straipsnio autoriais. Atsiverskite fizikos, chemijos vadovėlius, kuriuose yra sukauptos žymiausių mokslininkų žinios, įrodytos daugkartiniais moksliniais eksperimentais, ir patikrinkite patys.

Tikėjimas nesukuria faktų. Vaikystėje žmonės tiki Kalėdų Seneliu apsuptu nykštukais, vėliau stebuklais, dvasiomis ir angelais, bet tai nepadaro jų realiais. Iš kitos pusės, žmonėms sunku patikėti, kad vaistinėse, kuriose karaliauja oficiali medicina ir jos vaistai, juos gali taip akiplėšiškai mulkinti į jos gretas prisiplakę šarlatanai su vaistų muliažais, parduodamais už realių vaistų kainą.

Todėl, kad daktarai irgi žmonės. Kai kuriems papildomo „tikėjimo“ prideda pelnas gaunamas iš tų preparatų pardavimo ir skyrimo pacientams. Už didelius pinigus dalis žmonių „patikėtų“ (netgi nuoširdžiai) bet kuo. Taip pat šie preparatai leidžia atsikratyti pacientais, kurie pastoviai lenda prie medikų su išsigalvotomis ligomis, sukuriant jiems gydimo-rūpinimosi iliuziją (paskiriant „gydymui“ vandenį ir cukrų „vaisto“ pakuotėje). Pats preparatas fiziškai nedaro jokios įtakos organizmui (neskaitant psichologija paremto placebo efekto) ir jį skirdamas medikas dėl to niekuo nerizikuoja.

Visų pirma, remiantis moksliniu tyrimo metodu, kuris yra skirtas atskirti tiesą nuo melo, yra priimta laikyti, kad teiginys nelaikomas teisingu, jeigu nėra įrodymų, kurie butų paremti realiais faktais. Taip pat yra priimta, kad įrodymas yra teigiančio atsakomybė, jeigu jo teiginys prieštarauja jau įrodytoms teorijoms, kurių teisingumas yra patvirtintas daugkartiniais nepriklausomais praktiniais moksliniais eksperimentais.

Kad egzistuotų „vandens“ atminties savybė turi egzistuoti jėgos, stipresnės už dabar žinomas elementariųjų dalelių sąveikos jėgas, kurios priverstų vandenį elgtis, kitaip nei numato dabartinės teorijos. Tokios jėgos turėtų būti lengvai aptiktos ir išmatuotos didžiausiose elementariųjų dalelių tyrimų laboratorijose (FermiLab, Cern, LHC), kuriose dirba tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio. Iki šiol šios laboratorijos nerado tokių jėgų, kurios pažeistų atrastus dėsnius ir suteiktų vandeniui „atmintį".

Homeopatiniai teiginiai prieštarauja fizikos ir chemijos dėsniams. Užtat fizikos dėsniams neprieštarauja tai, kad istorija žino daug faktų kai žmonės labai stipriai tikėjo nebūtais ir išgalvotais dalykais dėl klaidingo aplinkos interpretavimo, faktų ignoravimo ir savo naivumo.

1. Remiantis chemijos dėsniu, yra praskiedimo riba, už kurios nelieka originalios medžiagos. Aukštesnių, nei 24X arba 12C potencijos homeopatiniuose preparatuose nebelieka veikliosios medžiagos molekulių (kurios reikalingos cheminėms reakcijoms). Palyginimui, 200C potencijos „vaistas“ yra tiek praskiestas, kad norint išgerti 1 molekulę veikliosios medžiagos, jums reikėtų suvartoti homeopatinio preparato, kurio masė prilygtų 10320 mūsų Visatos masių. Visų 12C+ homeopatinių preparatų „efektyvumas“ neperžengia gerai žinomo „placebo efekto“ (daugiau psichologijos, o ne farmacijos sritis).

2. Remiantis fizikos dėsniais, gerai išstudijuotos elementariosios materijos dalelės (6 kvarkai, 6 leptonai, 4 bosonai) paprasčiausiai neturi tokių savybių, kurios suteiktų vandeniui „atmintį“. Homeopatai teigia, kad jų „vaistų“ veikimas yra įrodytas, bet realiai šių preparatų efektyvumas niekada nebuvo įrodytas pakartotiniais ir nepriklausomais moksliniais eksperimentais. Žinomi tik pavieniai subjektyvūs atsiliepimai arba eksperimentai su žmonėmis ir gyvūnais, kurių pakartojimas paneigdavo ankstesnius rezultatus.

3. Žmogus su rimtu susirgimu pasitiki homeopatiniais „vaistais“ ir laiku nesikreipia pagalbos. Uždelsta diagnozė gali turėti negrįžtamų pasekmių sveikatai. Ypač pavojingi atvejai, kai homeopatiniai preparatai yra siūlomi gydyti vėžiui ir kitoms ligoms, su kuriomis savarankiškai nesusidoroja žmogaus imuninė sistema. Susirgus vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis, žmogui „gydomam“ tik homeopatiniais preparatais yra garantuota 100% mirtis.

4. Homeopatai, neturėdami elementariausių chemijos ir fizikos žinių reikalingų profesionalioje medicinoje, klaidina savo pacientus, dalindami pavojingus patarimus ir parduodami neveikiančius preparatus.

DELFI puslapyje reklamuojamas Boiron Group homeopatinis preparatas nuo gripo - „Oscillococcinum“. Vartotojai klaidinami „protingais“ žodžiais, nieko bendro neturinčiais su gripu. Kaip ir kiti homeopatiniai preparatai, šis taip pat neturi gydomųjų savybių, apie kurias teigia gamintojai.

Oscillococcinum – yra bakterijos pavadinimas, kurią neva atrado prancūzas Joseph Roy (1891-1978), klaidingai manęs, kad ta bakterija sukelia gripą. Niekas kitas tos bakterijos taip ir nerado.

Pseudo-vaisto sudėtis:

0.00 g - Anas Barbariae Hepatis et Cordis Extractum (anties kepenų ir širdies ekstraktas) 200C
0.85 g - Sacharozė
0.15 g - Laktozė

Juokinga yra ne tik tai, kad anties kepenų ir širdies ekstraktas neišgydys jūsų nuo gripo, bet ir tai, kad jis yra taip praskiestas, kad jo ten paprasčiausiai nėra. 200C reiškia, kad vienoje tabletėje yra tik 10-400g veikliosios medžiagos - t.y. 0.000...0001g (1 einantis po 400 nulių). Paprasčiau tariant, tai yra toks absurdiškas praskiedimo laipsnis, kad norint išgerti 1 molekulę veikliosios medžiagos, jums reikėtų suvartoti homeopatinio preparato, kurio masė prilygtų 10320 mūsų Visatos masių. Firmai reikėjo papjauti tik vieną antį, kad pagaminti visus tuos savo „vaistus“. Koks butų efektas prieš gripą, jei turguje nusipirktumėte visą antį ir ją suvalgytumėte. Tikriausiai, bet kuris medikas tik pasijuoktų iš tokios jūsų idėjos. Bet kai visa tai užmaskuojama protingai skambančio „pseudomokslo“ terminais, ji jau neatrodo tokia kvaila. Homeopatinės granulės yra paprasčiausiai brangiai parduodamas cukrus. Oscillococcinum padeda nuo gripo lygiai tiek pat, kiek dantų pasta nuo nėštumo ar česnakas nuo AIDS.

Tonsilotrenas“ yra homeopatinis preparatas nuo anginos, kurį gamina Deutsche Homöopathie-Union (DHU), naudojanti homeopatinius metodus. Savo preparato aprašyme gamintojai pateikia ir sudėtį. Kas sakė, kad homeopatiniuose preparatuose nėra chemijos? Reikia tik lotyniškai skambančius pavadinimus cheminiams junginiams sugalvoti:

12,5 mg Atropinum sulfuricum D5 (atropino sulfatas (Cs17H23NO3)2·H2SO4·H2O)
10 mg Hepar sulfuris D3 (kalio sulfidas CaS)
50,0 mg Kalium bichromicum D4 (kalio dichromatas K2Cr2O7)
5,0 mg Silicea D2 (silicio dioksidas SiO2 arba kitaip... kvarcas - pigiau būtų paplūdimyje smėlio prisivalgyti :)
25 mg Mercurius bijodatus D8 (gyvsidabrio(II)jodidas HgI2)

Viskas lyg normalu, kol neatkreipiamas dėmesys į šalia pavadinimo nurodytas „mistines“ raidžių ir skaičių kombinacijas D5, D3, D4, D2, D8, kurios ir sudaro visą visų homeopatinių preparatų esmę. Tie skaičiai homeopatiniuose preparatuose nurodo, kiek yra praskeista veiklioji medžiaga - t.y. kiek REALIAI veikliosios medžiagos yra preparatuose (pvz. vienoje tabletėje). Deutsche Homöopathie-Union savo homeopatinius preparatus gamina naudodama laktozę (pieno cukrų) ir etilo alkoholį su vandeniu.

O dabar... skaičių paaiškinimas. D reiškia decimal arba dešimt. Lygiai tą patį reiškia ir kartais naudojamas X - t.y. dešimt romėniškai. Kartais homeopatai naudoja vieną raidę (D), kartais kitą (X) – priklauso nuo gamintojo. T.y. D=X - ko tik nepadarysi, kad supainioti ar suklaidinti vartotojus:

1X(arba D1) = 1 dalis iš 10 (t.y. pvz. 1 dalis Atropinum sulfuricum ir 10 dalių laktozės (pieno cukraus))
2X(arba D2) = 1 dalis iš 100
3X(arba D3) = 1 dalis iš 1,000
4X(arba D4) = 1 dalis iš 10,000
5X(arba D5) = 1 dalis iš 100,000
6X(arba D6) = 1 dalis iš 1,000,000
8X(arba D8) = 1 dalis iš 10,000,000,000
10X(arba D10) = 1 dalis iš 10,000,000,000
20X(arba D20) = 1 dalis iš 100,000,000,000,000,000,000
1C = 1 dalis iš 100
2C = 1 dalis iš 10,000
3C = 1 dalis iš 1,000,000
4C = 1 dalis iš 100,000,000
5C = 1 dalis iš 10,000,000,000
10C = 1 dalis iš 100,000,000,000,000,000,000
20C = 1 dalis iš 10,000,000,000,000,000, 000,000,000,000,000,000,000,000
30C = 1 dalis iš 1,000,000,000,000,000, 000,000,000,000,000,000,000,000 000,000,000,000,000,000,000

Savo svetainėje Deutsche Homöopathie-Union su pasididžiavimo pati aprašo, kaip gamina savo preparatus. Kad geriau įsivaizduotumete, kaip pagaminama „12,5 mg Atropinum sulfuricum D5“ (t.y. 1:100000) - pavyzdys:

1. Maišytuve sukratoma 10 kartų: 1 dalis Atropinum sulfuricum ir 10 dalių laktozės - gaunasi D1 (1:10) mišinys.
2. Maišytuve sukratoma 10 kartų: 1 dalis D1 mišinio ir 10 dalių laktozės - gaunasi D2 (1:100) mišinys.
3. Maišytuve sukratoma 10 kartų: 1 dalis D2 mišinio ir 10 dalių laktozės - gaunasi D3 (1:1000) mišinys.
4. Maišytuve sukratoma 10 kartų: 1 dalis D3 mišinio ir 10 dalių laktozės - gaunasi D4 (1:0000) mišinys.
5. Maišytuve sukratoma 10 kartų: 1 dalis D4 mišinio ir 10 dalių laktozės - gaunasi D5 (1:100000) mišinys.
6. Iš D5 mišinio paimama 12,5mg ir tai, pavadinus „12,5 mg Atropinum sulfuricum D5“, sudedama į tabletę. Realiai tai reiškia, kad 1 tabletėje yra tik 0,000125mg Atropinum sulfuricum, o visa kita - laktozė (t.y. cukrus).

Tokį procesą gamintojai vadina „potentizacija“, nes pagal jų teoriją... kuo veiklioji medžiaga labiau praskiesta, tuo stipresnis preparato poveikis - homeopatai bent jau humoro jausmą turi apgaudinėdami. Kaip mėgsta pajuokauti skeptikai: „Pacientas mirė nuo perdozavimo, nes užmiršo suvartoti tabletę“.

Silicio, kaip ir daugelio kitų cheminių medžiagų „dėjimas“ į homeopatinius preparatus yra visiška nesąmonė, kadangi silicis yra smėlyje ir stikle – taroje iš kurios geriame. Jeigu remtis homeopatiniais teiginiais, kad vanduo turi atmintį ir susilietęs su kitais cheminiais elementais perima tų elementų savybes, užtektų prisipilti paprasčiausią stiklinę vandens, pakratyti ją 10 kartų ir išgerti. Arba galite tiesiog kratydami galvą laižyti savo namų langų stiklus... voilà – štai jums ir reikalingoji homeopatinio silicio dozė ir gydomasis efektas lygiai tas pats. Neabejotinai tuo „išsigydysite“ visas infekcijas, nervinius sutrikimus ir tai „padės“ atstatyti jūsų vaikams maistinių medžiagų nepakankamumą organizme.

Taigi, reali „Tonsilotrenas“ preparato sudėtis (palyginus, dar nelabai praskiesto, remiantis homeopatiniais skiedimo standartais) yra (skliausteliuose nurodytas realus veikliosios medžiagos kiekis):

12,5 mg Atropinum sulfuricum D5 (0.000125mg);
10 mg Hepar sulfuris D3 (0.01mg);
50,0 mg Kalium bichromicum D4 (0.005mg);
5,0 mg Silicea D2 (0.05mg);
25 mg Mercurius bijodatus D8 (0.00000025mg);
--------------------------------------------------------
249,9 mg laktozė su sacharoze (249,9mg);

Bendras REALUS veikliosios medžiagos kiekis vienoje „Tonsilotrenas“ tabletėje yra 0.07mg, kurios didžiąją dalį (0.05mg) sudaro kvarcas (smėlis). Homeopatinės laktozės, kuri į tabletę pateko iš maišymo puodo kartus su veiklia medžiaga, yra 102.4mg + 147.5mg nehomeopatinės laktozės ir kitokios smulkmės, kaip sacharozė ir pan. = 249.9mg. Viso 250mg. Tenka užjausti žmones, kurie gripą, kuris kartais baigiasi mirtimi, gydo... paprasčiausiu cukrumi.