Daugelis pamiršta apie tai, kad vizažistės dažnai dirba kur kas daugiau, nei įprasti žmonės, o apie šventes ir laisvus savaitgalius joms neretai tenka apskritai pamiršti. Emilija naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie darbo užkulisius, kurie žinomi ne visiems, bei įvardijo įdomiausią makiažo specialistės darbo dalį. „Kartais atrodo, jog per dieną išgyveni 5 gyvenimus“, – su šypsena sako ji.
Emilija, tavo pavardė dabar puikiai žinoma tarp moterų, nuolat sulauki pagyrimų, ir, tikriausiai, dar daugiau klienčių! Ir vis dėlto, ar „prasimušti“ tarp daugybės vizažisčių Lietuvoje buvo paprasta?
Ačiū už malonius žodžius. Iš tiesų, man net pačiai keistai skamba tas žodis „žinoma“, nes viduje, atrodo, esu ta pati mergaitė iš mažo miestelio. Nenoriu sureikšminti „žinomumo- termino. Džiaugiuosi, jog savo darbais galiu puošti daugelį Lietuvos moterų ir, rečiau, vyrų.
O ar buvo lengva atsidurti ten, kur dabar esu... Na, aš kartais turbūt pamirštu, kiek reikėjo visko praeiti, pamatyti, įdėti širdies bei darbo. Bet visada stengiuosi sau priminti, kad viskas įvyko ne pirštų spragtelėjimu. Ir stengiuosi sau padėkoti už atsidavimą darbui.
Ar būdavo dienų, kai galvodavai, jog, galbūt, tai – ne tau? O gal sėkmė tave lydėjo visuomet?
Tikriausiai nesumeluosiu pasakydama, jog nebuvo. Ši sritis man be galo artima, čia jaučiuosi savimi. Nors tiek karjeros, tiek kūrybos kelias niekada nebuvo tiesus, vis mintimis bandydavau ir bandau išsigryninti, kokia kryptimi noriu eiti. Stengiuosi pajusti, kur jaučiuosi geriausiai ir nemeluoti sau.
Ar būdama vizažiste dažnai keisdavai darbo vietą? Nuo ko tai priklausydavo?
Mėgstu stabilumą ir esu ganėtinai prieraiši. Teko pakeisti keletą darbo vietų, tačiau tai nebuvo lengvi ar neapsvarstyti sprendimai. Kartais reikia išlipti iš komforto zonos, kad pamatytume, kas mūsų laukia. Bet kokiu atveju, esu labai laiminga ir dėkinga už visus gyvenimo etapus.
Emilija, kai kada vis dar egzistuoja stereotipas, jog, neva, vizažisčių darbas yra lengvas, nereikalaujantis daug pastangų. Ką galėtum tokiems žmonės atsakyti? Galbūt apie kai kuriuos tavo darbo užkulisius jie nė nenutuokia?
Šis klausimas man sukėlė šypseną, nes tas stereotipas tikrai egzistuoja! Galbūt dabar šiek tiek keičiasi požiūris į šią profesiją ir jos atstovus, tačiau labai gerai pamenu save, paauglę, kai makiažai man tebuvo hobis, ir niekas, net aš pati, nežiūrėjau į tai kaip į rimtą darbą.
Taip, ši profesija nereikalauja fizikos ar matematikos žinių, bet, turbūt, būtų labai neprotinga ir kategoriška „rimtą“ darbą apibrėžti tik tą, kuris reikalauja tiksliųjų mokslų. Apskritai, nesuprantu sąvokos „lengvas darbas“. Tikrai toks yra? Nes aš tada norėčiau jį dirbti (juokiasi). Visi darbai reikalauja pastangų, tačiau ne visi duoda ką nors naudingo mums patiems. Turbūt, kai kuriuos dalykus suprantame augant ir plečiant savo pasaulėžiūrą.
Vizažistas turi būti išsilavinęs, nes jo darbas apima labai daugelį sričių – koloristiką, piešimą, meno istoriją, bendrą įvaizdį ir stilių, tendencijas, estetikos suvokimą, apšvietimą, odos ypatumus bei sandarą, kosmetinę chemiją ir t.t. Tai nėra lengva, o toks dalykas kaip pojūtis, kuris yra be galo svarbus bet kuriam žmogui dirbančiam su mada, yra sunkiai išvystomas. Tad turiu jausmą, jog su laiku šis stereotipas visai išnyks (šypsosi).
Kiek įprastai trunka tavo darbo diena?
Darbo grafikas nuolat keičiasi – pati nusprendžiu, kiek klientų noriu ir galiu priimti. Žinoma, yra vienas faktorius, kurio negaliu kontroliuoti. Tai – sezoniškumas. Šiltuoju sezonu klientų srautas dažniausiai yra didžiausias. o kadangi labai mėgstu dirbti, vasarą darbo diena gali trukti net ir 12-14 valandų.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais savo darbe susiduri?
Su praktika, atrodo, tų iššūkių vis mažėja, tačiau vis tiek yra natūralus jaudulys, kai pas tave į kėdę atsisėda nepažįstamas žmogus, ir tu ne tik, kad nežinai, kokia jo oda ar kokio storio jo antakiai, bet ir kokia tai asmenybė – ką jis mėgsta, o ko – ne. Todėl viena iš sudėtingiausių užduočių yra per labai trumpą laiką pasistengti suprasti, koks tai yra žmogus, kas jam patinka, ir kaip jis save mato ar nori matyti. Jeigu tai padaryti pavyksta – esu garantuota, jog makiažas klientui patiks.
Kokių didžiausių kuriozų darbo metu yra pasitaikę? Kaip pavyko iš jų išsisukti?
Visko yra buvę (šypsosi). Netinkamai parinktas pudros atspalvis, priklijuotos per ilgos blakstienos ir panašiai. Dabar tokių situacijų nebepasitaiko, bet žinau, jog nuo to nesu apsaugota ir aš.
Manau, svarbu įsiminti, jog nėra beveik nieko nepataisomo. Jeigu nutinka kas nors neplanuoto, pirmiausia, labai svarbu nepanikuoti ir taip nesukelti papildomo streso klientui. Visada svarbu šnekėtis ir paaiškinti, jog problema netrukus tuoj sutvarkyta.
Kaip atrodo vizažisto darbas, užduotys fotosesijų metu?
Viskas priklauso nuo to, kokia tai fotosesija. Jei yra užsakovas, tada dažniausiai yra nuspręsta, koks tai bus makiažas ar makiažai, atsižvelgiant į užsakymo pobūdį ir stilių. Diskutuojama apie makiažo atlikimo galimybes ir detales, o į pokalbį įsitraukia fotografai, stilistai bei plaukų meistrai ar kiti fotosesijoje dirbantys ir atsakingi asmenys. Labai svarbu turėti viziją ir komunikuoti – dėl to įtraukiama visa komanda. Visiems turi būti aišku, kaip turi atrodyti galutinis rezultatas.
Jeigu fotosesija yra laisvesnio pobūdžio, vizažistas gali leisti atsiskleisti savo fantazijai. Bet dažniausiai pats procesas vis tiek turi vadinamą „moodboardą“ ir eigą, kad viskas vyktų sklandžiau ir greičiau.
Kokia tavo darbo dalis tau pačiai yra pati įdomiausia?
Turbūt susipažinimas su naujais žmonėmis. Į mano darbo kėdę dažnai atsisėda įdomūs pašnekovai. Kartais atrodo, jog per dieną išgyveni 5 gyvenimus. Tuo pat metu jauti, kaip augi, išgirsti kitų patirtis, sėkmės istorijas, nusivylimą ar dienos nutikimus. Iš visko galima pasimokyti ir pasisemti įkvėpimo. Kartais užsimezga draugystės.
Emilija, pas tave pasigražinti ateina ir daugybė garsių moterų. Kaip manai, ar faktas, kad jos renkasi tave, padėjo tau sulaukti daugiau klientų?
Vienareikšmiškai taip, kadangi žinomos moterys turi didesnę auditoriją, tad žinutė perduodama labai greitai. Tačiau yra ir tas senovinis būdas, „iš lūpų į lūpas“, už kurį esu labai dėkinga savo klientėms. Jos galbūt neturi didelės sekėjų armijos „Instagram“, bet visada mane pamini geru žodžiu draugėms ar aplinkiniams.
Ne paslaptis, kad vizažistai dažniausiai dirba tada, kai kiti linksminasi – vasarą ir įvairių švenčių metu, o taip pat, tikriausiai, nemažai padirbėti tenka ir savaitgaliais. Ar lengvai priėmei tokį darbo ritmą?
Nemeluosiu, kad dar dabar sunku keltis 4 ar 5 valandą ryto, o ypač, kai einant į darbą matai kitus grįžtant iš vakarėlio. Pati labai mėgstu leisti laiką su draugais ir išeiti į miestą, bet juk yra svarbesnių dalykų nei naktis klube. Tai – mano darbas, tad priėmiau tokį režimą kaip normą. Nors jį galiu kontroliuoti pati, vasarą stengiuosi atiduoti klientams. Žinau, jog ateityje, jei norėsiu, galėsiu tai pakeisti.
