Profesinės mokyklos susiduria su mažėjančio moksleivių skaičiaus problema, tačiau tikisi, kad ateityje vis daugiau jų atsigręš į amatą – tokios tendencijos jau pastebimos.
Didžioji dauguma moksleivių į profesines mokyklas jau priimta. Į vienas specialybes vietų nebėra, į kitas vis dar vyksta priėmimas, tačiau tokių konkursų, kokie būdavo prieš keletą metų, jau nebūna.
Konkursai primiršti
Margaritos Rimkevičaitės tech nologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis sako, kad priėmimas, palyginti su pernai, šiek tiek silpnesnis. Čia dar yra laisvų vietų į dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo specialybę po dešimtos ir dvyliktos klasių, aplinkos apsaugos darbuotojo specialybę po dešimtos klasės. Tačiau vietoj vienos pirmos gimnazijos klasės renkamos dvi – nemaža paklausa. Mokykla turi per 40 prašymų į gimnazijos klases.
Pasak direktoriaus, planuose šiemet buvo priimti 150 moksleivių, o šiuo metu jau turima apie 140. Paklausios smulkiojo verslo paslaugų teikėjo, apskaitininko kasininko, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus, maisto ruošimo specialybės. T. Anilionio teigimu, dekoratyvinis apželdinimas yra gera programa, tačiau susijusi su fiziniu darbu. To, direktoriaus pastebėjimu, šiandieninis jaunimas nelabai mėgsta – mieliau renkamasi sėdimas darbas.
„Deja, deja, su judėjimu problema“, – apgailestauja jis.
Į profesinę mokyklą daugiausia suguža vietiniai, panevėžiečiai. Tačiau mokosi ir aplinkinių rajonų ar net visos Lietuvos jaunimas. T. Anilionis teigė, kad mokykla suremontavo bendrabutį ir dabar drąsiai gali žiūrėti moksleiviams į akis. Tarp baigusiųjų yra dešimtukininkų, tokių, kurie brandos egzaminus išlaikė surinkę po daugiau nei 90 balų.
Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos direktorė Laima Kairelienė sako, kad į visas vietas dar turima laisvų vietų ir kviečiami visi norintys mokytis į visas specialybes tiek po dešimtos, tiek po dvyliktos klasių. Ji pastebi, kad šiemet mokytis amato stoja mažiau nei pernai. Direktorės manymu, tai susiję su mokinių skaičiaus mažėjimu bendrojo lavinimo mokyklose – dešimt klasių baigia mažiau moksleivių. Be to, daugėja ir išvykusių moksleivių. Su panašiomis problemomis, jos žiniomis, susiduria ir aukštosios mokyklos,
„Mažėja baigusiųjų mokyklas skaičius“, – konstatuoja mokyklos vadovė.
Jos manymu, reikia pamiršti laikus, kai į tam tikras specialybes būdavo konkursai.
Turėtų populiarėti
Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula sako, kad šeimoje buvo populiaru auginti tik vieną vaiką, o ne po keletą, tad natūralu, jog moksleivių mažėja. Vienas kitas išvyko į užsienį su tėvais, tačiau direktorius mano, kad tai nėra masiškas reiškinys.
Kartu pastebi, kad profesijos ateina mokytis daugiau jaunimo, baigusio dvylika klasių. Prieš penketą metų tokių būdavo apie 50, o dabar daugiau kaip 100 priimama.
„Jaunimas suprato, kad reikia ne vien vadovauti, bet ir amatą mokėti. Gerbti ir jo išmokti“, – mano B. Sadula.
Jo teigimu, užsienyje 70 procentų jaunimo eina mokytis amato, o 30 procentų – vadovauti. Jaunimą į profesines mokyklas vilioja ne tik galimybė išmokti amato, bet ir papildomi balai vėliau stojant į aukštąsias mokyklas. Ne paskutinėje vietoje ir faktas, kad šalies profesinės mokyklos atnaujina įrangą, patalpas.
„Vidurinėse turėtų mažėti vienuoliktokų, dvyliktokų. Reikia orientuotis į amatą“, – sako direktorius.
Kartu teigia, kad konkursus į populiarias specialybes yra primiršę. B. Sadulos teigimu, jaunimas ateina apsisprendęs ir tik vienas kitas blaškosi. Be to, kai kurios profesijos labai panašios, tad renkamasi alternatyvą.
Priėmė daugiau
Panevėžio profesinio rengimo centre priėmimas šiemet sekasi gerai. Palyginti su pernai, čia priimta daugiau moksleivių. Pagal planą turėjo būti 450, tačiau tiek jau turėta rugpjūčio 8-ąją. Dabar gi dar maždaug 30 moksleivių daugiau priimta. Šiuo metu daugiausia sulaukiama jaunuolių, baigusių vidurines mokyklas, tačiau ateina vienas kitas ir po dešimtos klasės.
Šiemet sulaukta kiek daugiau norinčiųjų mokytis apdailininkais (statybininkais). Pasak B. Sadulos, gal pamąstyta, kad statybos šiek tiek atsigauna. Su grožiu susijusios specialybės visais laikais bus reikalingos. Pavyzdžiui, kirpėjai.
Šiuo metu dar nepilnos grupės surinktos į automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko, kompiuterinės įrangos derintojo, mūrininko betonuotojo specialybes. Pastarosios dvi specialybės susijusios su aukštosiomis technologijomis.
„Gal moksleiviai jaučiasi silp-nesni, todėl nenori“, – svarstė B. Sadula.
Jis džiaugėsi, kad jaunimas smalsus, domisi, klausinėja apie mokslus.
„Ateina šviečiančiom, gražiom akytėm“, – pastebi direktorius.
Jaunesnius palydi tėvai. Jie suinteresuoti, ką jų vaikai renkasi.
D. Savickienė
