Dienraščio "Helsingin Sanomat", kuriuo remiasi ELTA, teigimu, šiemet į Suomijos sostinę atplauks 203 tarptautiniai kruiziniai laivai. Nors šis skaičius ir yra didesnis nei praėjusiais metais, jis nedžiugina Helsinkio uosto vadovo Kario Valino (Kari Wallin).
Helsinkis iškrito iš lankomiausių Baltijos jūros uostų trejeto, kuriam taip pat priklausė Kopenhaga ir Sankt Peterburgas. Dabar į Taliną ir Stokholmą atplaukia daugiau kruizinių laivų nei į Suomijos sostinę. Be to, konkurente tapo Ryga.
Pasak K. Valino, Helsinkis yra gerokai brangesnis už kitus Baltijos jūros uostus, todėl daugelis laivybos bendrovių svarsto, ar jame apsimoka švartuoti savo laivus. Uosto vadovas pridūrė, kad kruiziniai laivai statomi vis didesni, o būtent tokius laivus švartuoti Suomijos sostinėje yra labai brangu. Mažiausiai dvi bendrovės svarsto galimybę nuo kitų metų iškeisti Helsinkį į Rygą.
"Kai kurie laivai pradėjo taupyti uosto mokesčius ir tyliai praplaukia pro Helsinkį ir netgi Taliną, vykdami į pagrindinį tikslą - Sankt Peterburgą", - sakė laivybos agentas Patrikas Hojeris (Patrick Hoyer), parduodantis paslaugas kruiziniams laivams.Konkurencija kruizinės laivybos versle yra labai arši. Šį pavasarį į Helsinkį atplaukę laivai nebuvo visiškai užpildyti. Net ir parduodant bilietus su nuolaida, liko nepanaudota 20 proc. šių laivų pajėgumo.
Pavyzdžiui, liukso klasės 300 metrų ilgio kruizinis laivas "Constellation" už prisišvartavimą Helsinkyje moka apie 61 tūkst. eurų. Didžiąją šios sumos dalį - daugiau kaip 52 tūkst.. eurų - sudaro farvaterio rinkliavos, kurias renka Suomijos laivybos asociacija, naudojanti lėšas prižiūrėti šalies laivybos kanalus.
Stokholme, kuriame farvaterio rinkliava netaikoma, "Constellation" prisišvartuoti atsieina daugiau kaip perpus pigiau. Tuo tarpu pirmąkart įplaukiant į Taliną mokestis būtų triskart mažesnis, o vėliau nukristų iki 13 tūkst. eurų. Be to, kitą pavasarį Estijos sostinėje bus įrengta nauja prieplauka ir specialus terminalas kruiziniams laivams. Panaši prieplauka statoma ir Estijai priklausančioje Saremos saloje.
Suomijos laivybos administracijos taikoma farvaterio rinkliava, be kita ko, priklauso nuo laivo dydžio ir jo savybių plaukti ledo sąlygomis, nors vasarą, kai Baltijos jūra plaukioja didžioji dalis kruizinių laivų, ledo nėra. Praėjusiais metais Helsinkyje apsilankė 186 laivai, sumokėję 2,4 mln. eurų farvaterio rinkliavų.
Administracija nepritaria Helsinkio uosto vadovams, kurie norėtų rinkliavą sumažinti. Administracijos generalinis direktorius Juka Hirvela (Jukka Hirvelä) pripažįsta, kad mokesčiai kruiziniams laivams yra dideli. "Vis dėlto farvaterio rinkliavos padengia visas priežiūros ir ledlaužių sąnaudas, - sakė pareigūnas. - Tai - svarbus pajamų šaltinis. Jei Helsinkį iš tikrųjų aplenks kruiziniai maršrutai ir padėtis pasikeis, galėsime klausimą aptarti. Tačiau labiausiai rūpinamės prekybiniais laivais".
ELTA
