Absoliuti dauguma apklaustųjų – net 84 proc. – mano, kad ūkininkams reikia išnaudoti Europos Sąjungos paramą, – tą atskleidė Žemės ūkio ministerijos užsakymu spalį "Vilmorus" atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Apklausiant 24 miestų ir 56 kaimų gyventojus buvo siekiama įvertinti požiūrį į Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos nuostatas, jos naudą, nustatyti efektyviausius informavimo apie programą šaltinius.
Krizės sąlygomis pagrindinė problema kaime nurodoma bedarbystė – tą teigia 65 proc. respondentų (2008 m. lapkritį buvo žymiai mažiau – 46 proc.), antroje vietoje girtavimas – 30 proc., trečioje vietoje – produkcijos supirkimo kainos – 17 proc.
Ekologinis ūkininkavimas aktyviai remiamas
Respondentams buvo pateikta 13 teiginių apie kaimo plėtros principus ir problemas. Absoliuti dauguma respondentų sutiko su teiginiu, kad ūkininkams reikia mokytis kurti verslo planus, investuoti, išnaudoti ES paramą – pasisakė 84 proc. respondentų, 84 proc. teigė, kad turėtų būti skatinamas ekologinis ūkininkavimas, 81 proc. mano, kad būtina laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų.
Virš pusės respondentų pritarė, kad reikia dalį žemės apsodinti miškais – 74 proc., kad gamyba užsiimtų jaunesni – 66 proc., Lietuvos žemės ūkių techniniai reikalavimai turi atitikti ES standartus – 64 proc., ūkiai turi būti stambinami – 56 proc., atsisakyti gamybos skurdesnėse žemėse – 52 proc.
Mažiau nei pusė pritarė, kad pasitikėti ES parama yra didelė rizika – 42 proc., ES aplinkosaugos standartai yra per griežti – 36 proc., maži ūkiai turi būti Lietuvos žemės ūkio pagrindas – 32 proc.
Buvo teiginių, su kuriais gyventojai nesutiko: naudinga atsisakyti žemės ūkio gamybos ir vietoje to gauti ES kompensacijas (26 proc. už ir 52 proc. prieš), skatinti, kad ūkininkai atsisakytų gamybos ir užsiimtų alternatyviom veiklom (24 proc. už, 46 proc. prieš).
TV žinios – populiariausias informacijos šaltinis
Populiariausi informacijos šaltiniai apie kaimo reikalus yra televizijos žinios – teigė 69 proc. apklaustųjų, specialios laidos per TV – 43 proc., radijo laidos – 31 proc. (panašūs rezultatai ir kaime, atitinkamai 68 proc., 48 proc. ir 33 proc.).
Lyginant su 2008 m. lapkričio mėnesiu, visų TV kanalų žinių žiūrimumas kiek sumažėjo. Galima spėti, kad prieš metus gyventojai dažniau žiūrėjo žinias dėl ką tik pasibaigusių rinkimų.
Dažniausiai yra klausomasi Lietuvos radijo pirmosios programos žinių – 28 proc. respondentų jas klauso kasdien. Labiausiai yra skaitomi rajonų ir savivaldybių laikraščiai. Kasdien juos skaito 15 proc. apklaustųjų, o bent kartą per savaitę – 35 proc. TV laidą apie kaimo plėtrą per keturias savaites žiūrėjo 42 proc. respondentų (kaime – 50 proc.), atitinkamai radijo laidų apie kaimo plėtrą klausosi 28 proc. gyventojų (kaime – 40 proc.), ką nors skaitė 29 proc. (kaime – 47 proc.).
Gyventojai jaučia kaimo plėtros naudą
Žinomumas apie Kaimo plėtros 2007–21013 m. programą yra gana aukštas – 60 proc. gyventojų nurodė, kad jie apie ją žino ar šiek tiek žino. Daugiau yra tų, kuriems informacijos pakanka – 27 proc., negu tų, kuriems nepakanka – 18 proc. Ypač daug teigiančių, kad informacijos apie programą pakanka, yra kaime – 39 proc.
Daugiausia yra nurodančių, kad pagrindinė kliūtis gauti paramą yra sudėtingos paraiškų teikimo procedūros – 28 proc. (kaime – 31 proc.), o taip pat per sudėtinga informacija apie paramos gavimo procedūras – 23 proc. (kaime – 28 proc.).
Dažniausiai paramos gavėjai kreipiasi pagalbos į seniūnijas (40 proc.), mokamus konsultantus – 20 proc. Padaugėjo tų, kurie pildė paraiškas patys – 24 proc. (buvo 16 proc.).
Virš pusės Lietuvos gyventojų teigia, kad žmonės jau pajuto Kaimo plėtros programos naudą – 54 proc., dar daugiau tokių yra kaime – 65 proc.
Nuo 2008 m. optimistų ir pesimistų dalis praktiškai nepasikeitė, dauguma (52 proc.) mano, kad po kelerių metų bus jaučiama nauda.
