Gandais ir mitais apaugusi Stambulo konvencija aistras kelia jau seniai, tačiau valdantiesiems užsiminus, kad ji gali būti ratifikuota jau šį pavasarį, emocijų ir diskusijų audra dėl jos kasdien kyla vis didesnė.
„Šėtonas susimokė netgi politiniu lygmeniu, iškreipti žmogaus prigimtį, kada per LRT mokina iškrypėliai, tiesiai šviesiai galiu pasakyti, iškrypėliai, LGBTšnikai mokina mus, kas mes esame, kad pasirodo berniukai nebėra berniukai, vyrai nėra vyrai, mergaitės nėra mergaitės, moterys nėra moterys, bet galas žino kas“, – sako Kapelionas Paulius Vaineikis.
Šis kapelionas taip sureagavo į televizijos laidą vaikams, kurioje pasakota apie seksualines mažumas:
„Homoseksualumas, na, jisai nėra kažkuo išskirtinis, kad tai nėra menkinamai į jį žiūrėti, kad tai nėra kokia paslaptinga, ar nenatūrali žmogaus prigimties dalis.“
Pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją viešai paragino ir kunigas Algirdas Toliatas, o tai iššaukė radikalių LGBT teisių gynėjų kritikos ir neapykantos bangą. Aktyvistai aiškina, kad dvasininkai neturėtų į tai kištis apskritai.
„Yra toks susitarimas, jūs darote ir jums leidžiama daryti tai, kas jums atrodo svarbu religijos laisvės ribose, bet civilinis gyvenimas yra paliekamas civilinei valdžiai. Man labai patinka šituo požiūriu tos pačios Evangelijos frazė: kas Ciesoriaus – Ciesoriui, kas Dievo – Dievui“, – pasakoja Žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, profesionaliu gėjumi save vadinantis Tomas Vytautas Raskevičius net pasidalino karikatūra, kurioje vaizduojamas gėjus smerkiantis, bet tuo pačiu metu oraliniu būdu tenkinamas kunigas. Tiesa, vėliau už tai atsiprašė.
O pati Stambulo konvencija iš tiesų tiesiog pasisako už smurtą patiriančių moterų apsaugą, joje numatyta, kokių veiksmų valstybės turėtų imtis. Tačiau jos priešininkams didžiausią siaubą kelia konvencijoje naudojama lyties sąvoka.
„Lytis“ reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kurios tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams.
Tai yra socialinės lyties sąvoka, kuri absoliučiai neapibrėžta, susijusi su paties žmogaus jausena, kaip jisai jaučiasi, kokius vaidmenis turi.
O seksualinės mažumos iš tiesų turi net kelias dešimtis įvairių sąvokų, kurios apibūdina jų lytis. Nes kai kurie jaučiasi nei vyrais, nei moterimis. Tačiau už konvenciją pasisakančio žmogaus teisių centro atstovė turi kitą paaiškinimą, ką šis apibrėžimas reiškia.
„Tie vyrai, kurie smurtauja prieš moteris, arba nepagarbiai elgiasi, seksualiai priekabiauja, kad jie tokiais negimė ir kad jų elgesys gali būti koreguojamas. Kad neigiamą, smurtauti lemiantį elgesį lemia ne mūsų biologija, o mūsų kultūrinės ir socialinės normos, kurios tai pateisina“, – teigia Žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė.
Besipriešinantys konvencijai daro teorines prielaidas, kad „socialinės lyties“ sąvoka gali įnešti teisinį chaosą.
„Pavyzdžiui ir sportas, vyrai gali keisti lytį į moterišką ir dalyvauti moterų rungtyse su biologine lytimi, prisiėmus socialinę moters tapatybę gali dalyvauti rungtynėse ir moterų sportas patiria destrukcija“, – kalbėjo Laisvos visuomenės instituto pirmininkas Audrius Globys.
Agnės Širinskienės teigimu, priėmus konvenciją, būtų privalu pasakoti apie socialines lytis vaikams, nes joje numatytas ir privalomas švietimas. Anot jos, jeigu kažko Lietuvai trūksta – galima įteisinti atskirai, be jokių socialinių lyčių sąvokų.
„Jeigu per 8 metus mes nepadarėme esminių žingsnių, tai kiek mes laiko dar tęsime, ir kaip mes rankiosime tuos smulkius dalykus ir kur visa tai nuves. Mūsų požiūriu, turėjome 8 metus, laikas veikti. Laikas ratifikuoti, įsipareigoti tarptautinei bendruomenei, tai reiškia Lietuva būtų prižiūrima“, – sako J. Juškaitė.
„Tos konvencijos įgyvendinimui, tuo pačiu ir visoms ideologinėms nuostatoms bus reikalinga skirti ir savo biudžeto finansavimą, bet tuo pačiu ateis ir europinis finansavimas. Kiek man žinoma, yra numatyta 193 milijonai eurų įgyvendinimui. Tai natūralu, kad nevyriausybinės organizacijos siekia tų pinigų įsisavinimo“, – pasakoja A. Globys.
Konvencijos priešininkai teigia, kad visus kovai su smurtu prieš moteris reikalingus įstatymus Lietuva gali priimti ir be ratifikavimo. Praėjusiais metais policija gavo beveik 56 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, po kurių pradėta daugiau nei 7 tūkstančiai tyrimų. 80 procentų nukentėjusiųjų buvo būtent moterys.
