Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Naujasis Generalinis prokuroras Darius Valys bando laviruoti ir išlošti bent kiek laiko. Jei kai kas manė, kad atvykęs iš gilios provincijos pareigūnas pajėgs iš karto suvaldyti juodo pastato kreivais langais kabinetus ir koridorius, tai taip tikrai nesigaus. Manau, kad senasis klanas kovos už savo interesus iki paskutinio atodūsio. Tai, kad generalinis turi jau du jaunus savo pavaduotojus, gali šiokių tokių vilčių suteikti. Tačiau staigiai ir ši trijulė turės daugiau ar mažiau derinti savo veiksmus su didžiulę galią turinčiais senbūviais veteranais. Netgi kažkaip nejauku teisėsaugos atsovams linkėti jų darbe daugiau teisingumo. Tačiau toks gyvenimas, kad vien profesionalumo teisėsaugoje dar nepakanka. Būna dar siaubingiau, kai profesionalumas tarnauja nešvariems tikslams.
Teisėsaugos institucijų darbuotojai puikiai žino, kad šiuolaikinės apsaugos priemonės leidžia apsaugoti pastatą nuo pašalinių, saugant jį iš išorės. Iš tikrųjų, buvo gan absurdiška, kai apsauginiai ilgoką laiką gyveno Kedžių namo kambariuose, taip suvaržydami jame esančių gyventojų laisvą buvimą privačioje erdvėje. Net ir saugojimo metu turi būti užtikrinamos asmeninio gyvenimo laisvės: laisvas susirašinėjimas, kalbėjimas telefonu, ir kt., kaip to reikalauja LT Kosntitucijos 22 straipsnis.
Dabar belieka tik apgailestauti, kad Lietuva nesugebėjo tinkamai pasinaudoti iš Latvijos sklidusia informacija, kad tos šalies pedofilijos metastazės yra pasiekę aukštus sluoksnius Lietuvoje. Jei prieš 10 metų būtų buvę rimtai pažiūrėta į tokius signalus ir imtasi būtinų priemonių, gal dabar mums nereikėtų tiek laiko bejėgiškai tūpčioti apie faktus ir nežinoti kas bus sekantis "byloje žudikėje".
Teisėsaugos institucijų darbuotojai puikiai žino, kad šiuolaikinės apsaugos priemonės leidžia apsaugoti pastatą nuo pašalinių, saugant jį iš išorės. Iš tikrųjų, buvo gan absurdiška, kai apsauginiai ilgoką laiką gyveno Kedžių namo kambariuose, taip suvaržydami jame esančių gyventojų laisvą buvimą privačioje erdvėje. Net ir saugojimo metu turi būti užtikrinamos asmeninio gyvenimo laisvės: laisvas susirašinėjimas, kalbėjimas telefonu, ir kt., kaip to reikalauja LT Kosntitucijos 22 straipsnis.
Dabar belieka tik apgailestauti, kad Lietuva nesugebėjo tinkamai pasinaudoti iš Latvijos sklidusia informacija, kad tos šalies pedofilijos metastazės yra pasiekę aukštus sluoksnius Lietuvoje. Jei prieš 10 metų būtų buvę rimtai pažiūrėta į tokius signalus ir imtasi būtinų priemonių, gal dabar mums nereikėtų tiek laiko bejėgiškai tūpčioti apie faktus ir nežinoti kas bus sekantis "byloje žudikėje".
Fenomenalus atvejis - medalininkė teisėja Neringa beprotiškai įsimyli savo a†a, be laiko į kapus nuvaryto, broliuko Drąsiaus sugyventinės kalės pyzdos vaiką ir nebepaleidžia jos iš savo glėbio, dieną naktį nuteikinėdama ją prieš visus jos artimuosius ir prieš tikrą motiną. Klausimas būtų toks: kaip tokios kilmingos ir turtingos šeimos sūnelis bene penkis metus gyveno ir prisidirbo vaikų su kažkokia kiemsargių veislės kale? Nejau moters susirasti net iki trisdešimtmečio nebesugebėjo, kad dar nesubrendusias „kales“ ir savo dukrą pedofilinti prireikė ? Niekaip nesuprantu, kaip degant tokia patologine neapykanta Deimantės motinai, galima taip pasiaukojamai mylėti jos dukrą? Pagrindinis lozungas - kova su pedofiliniu klanu... Tik kai paprašai įvardinti bent vieną iš to klano - kapų tyla. Klanas yra, pedofilų - nėra. ( Don Kichotas bent jau realius malūnus prieš save matė). Kaip visoje teisėsaugoje neatsiranda bent vieno drąsaus teisėjo, kuris tom visom venckinėm prisikurtom nesąmonėm padėtų tašką. Kartą ir ant visados. Kiek tą vaiką ir jos motiną ilgai dar kedžvenckių klanas kankins ir tyčiosis iš jų? Gaila lengvatikių, kurie patikėjo, kad mergaitė buvo skriaudžiama. Niekas jos neskriaudė ir nesiruošė skriausti. Antroji mergaitė, kuriai taip pat lipdė tą „pedofiliją“, tiesiai-šviesiai prieš išvažiuodama Vokietijon , per apklausą pareiškė, kad ji gyvo pedofilo savo akyse nemačiusi. Ūgtelėjusi ir Deimantė susivokusi tą patį tikrai pasakys. Dabar tik savo pačios prisidirbtame melo ir šantažo liūne skęstanti teisėja Nerša už Laimos dukrytės, kaip už šiaudo dar grabaliojasi. Bet ir šešiametė jau pradeda suprasti, į kokią purvo pelkę ją „geroji tetulytė“ įmurkdžiusi. Jei būtų paviešinta tikroji tiesa, visi lengvatikiai violetiniai venckų klano gerbėjai, tikriausiai, žiaugčiotų ne ką mažiau, nei Drąsius nuo „Auksinės“ su švendrės lapų prieskoniais. Liaudies išmintis byloja: anksčiau ar vėliau ateis ožkelė prie vežimo (o va, „asilas“ - kažin?). Geriau jau ateitų anksčiau. Kol visų „vežėjų su arkliais“ dar tie „pedofiliniai vilkai“ neišpjovė... P.s. Nerša dar net ne kanditatė į prezidentes, o jau kampuotas ambalas iš paskos visur sekioja. Negi jos „Asilas“ (Neršos leksikonu) jau nuo jos irgi atsižegnojo? Atsiprašau lengvatikių, bet manęs tos Venckienės sapalionės neįtikino, neįtikina ir niekada neįtikinas. Labai jau ryškūs prieštaravimai ir nesutapimai. Kovoti reikia. tik ne dangstantis vaikais ir ne tokiais metodais. Pirmiausia turėtų būti surinkta prokurorų įtikinama nusikaltimo medžiaga atsirasti teisme, ir tik po teismo nuosprendžio paleistos į darbą dūdos. Dabar viskas atbulai.
Stebėtina Kriminalinės policijos biuro nekompetencija!!! Juokingai ir kvailai atrodo tie jų nevykę atsikalbinėjimai.
REKLAMA
REKLAMA
Vis dar ginčijamasi dėl Drąsiaus Kedžio dukters apsaugos