Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus miesto gyventojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakodamas, jog mažą kiemą vienoje iš Vilniaus Senamiesčio gyventojų tenka dalintis ne tik su kitais namo gyventojais, bet ir viešbučių svečiais. Dėl jų kartais automobilį tenka palikti darbe ir grįžti viešuoju transportu.
„Privatūs viešbučiai privalomai turėtų nukreipti mašinas į mokamas aikšteles. Tada ir valstybė uždirbtų, ir mums gyventojams būtų ramybė. Bet žinau, kad to viešbučio savininkai kelis butus nuomoja ir net nuomodama butą kitoje gatvėje sako: važiuokite į šitą kiemą statykite. O įstatymiškai nieko negali padaryti.
Negalime gyventojai rezervuoti vietos, nes tada jie negali pastatyti nė vienos mašinos. Ten tiek ir tetelpa maksimaliai keturios mašinos, jei penkta pasistato, tada jau nėra normalaus pravažiavimo. Kai mes matėme, kad darosi tokie dalykai, kuoliuką vienoje vietoje pastačiau, kad galėčiau bet kada pasistatyti mašiną. Gavau raštą, kad kuoliukas pastatytas savavališkai. Ir tai juridiškai teisinga.
Būna taip, kad po darbo vėliausiai stengiuosi išvažiuoti ir mašinas užblokuoju, o anksčiausiai išvažiuoju apie penktą ryto į darbą. Buvo vieną kartą problema, kad anglas skambino ir sakė: „atsiprašau, jūs užblokavote mano mašiną“, aš ją išvariau. Kaip tik viešbučio savininkė už 10 metrų stovi, jie tokie geranoriški tie anglai, aš sakau suprantu, kad čia ne jūsų problema, mūsų kieme tokia situacija, čia viešbučio savininko problema, kuris leidžia bet kaip ir bet kur statyti, tai čia tik nusisuko viešbučio savininkė ir viskas, nesikiša, spręskite tarp savęs. Arba kartais iš viso paskambinu namo, kad pažiūrėtų per langą, ar yra kur pasistatyti, jei ne tenka mašiną darbe palikti ir grįžti viešuoju transportu“, – pasakojo gyventojas.
Pasak jo, tai ne vien jų problema, mat analogiškų situacijų pilna visame Senamiestyje. Tai – sisteminis dalykas, į kurį ir savivaldybė, ir įstatymų leidybos žmonės turėtų atkreipti dėmesį. Susikerta gyventojų ir verslo interesai, trūksta reglamentavimo, kam atitenka pirmumo teisė statytis automobilį. Be to, jei kieme netinkamai pastatomas automobilis su užsienio šalies numeriais, jis lieka nenubaustas.
„Turi būti numatyta gyventojų pirmumo teisė statant automobilius savo gyvenamų namų kiemuose, o jei kas nors tokiame kieme užsiima komercine veikla, jų automobilių parkavimąsi reglamentuoti ir apmokestinti kitaip nei gyventojų.
Viena, statyti daugiabučio kieme, kur nesusigaudysi, kas kur atvažiuoja ir pasistato, kita – mažame uždarame kieme. Mes gyventojai netelpame pasistatyti, nes viešbučio gyventojai atvyksta ir pasistato, kaip nori. Dalis kiemo šaligatvio plytelės, dalis želdiniai. Jie statosi, kur nori ir įstatymiškai jų niekas nenubaus, nes nėra tarptautinių sutarčių dėl parkavimo taisyklių pažeidimo, kad būtų galima administracines priemones skirti. Jeigu mes ten pastatysime savo mašinas, iš karto gausime baudą. Yra tokia programėlė tvarkau Vilnių, galima visas bėdas perduoti savivaldybei. Keliolika kartų padariau nuotraukas, nusiunčiu savivaldybei, bet visada standartinis atsakymas – ačiū, kad rūpinatės, bet nėra dėl parkavimo pažeidimų administracinio punkto. Tai mano mintis, pirmiausia vietiniams yra problema, antras dalykas – valstybėje nesutvarkyti dalykai, kur nori ten statyk, jei tu esi užsienietis tavęs niekas nenubaus“, – problemas aiškina gyventojas.
Būstus nuomojantis vilnietis: kas pirmas, to ir teisė
Visgi vėliau paaiškėja, kad gyventojų daugiabutyje įsikūręs ne viešbutis. Paprasčiausiai butus turintys savininkai užsiima trumpalaike nuoma. Kaip portalui tv3.lt pasakojo ten butus nuomojantis Kristupas, pagal Vilniaus miesto savivaldybės išaiškinimą, stovėjimo aikštelė įrengta Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, todėl visi asmenys turi teisę ten statyti savo automobilius.
„Į tai atsižvelgiant, neturi reikšmės ar parkuojamas automobilis priklauso namo gyventojui, gyventojo svečiui, buto nuomininkui ar bet kokiam kitam asmeniui. Dabartinė situacija yra tokia – kas pirmas pasistato automobilį kieme, tas ir turi parkavimo vietą tam kartui. Ji nesikeis, kol bendru kaimynų sutarimu nebus imtasi iniciatyvos išspręsti šią situaciją“, – sako jis.
Nors gyventojas pasakojo, kad būdo, kaip susitarti su nuomotojais nėra, pats Kristupas teigia, kad jis buvo net neinformuotas, jog ši problema gyventojams tokia opi.
„Visų pirma šį, kaip ir bet kokius ateityje kylančius klausimus, siūlyčiau spręsti konstruktyvių diskusijų keliu, vietoje kaimynės pasirinkto destruktyvaus. Siūlyčiau organizuoti kaimynų susirinkimą. Aš name gyvenu daugiau nei 30 metų, bet be kelių talkų, kurios vyko prieš 28 metus, aš nepamenu nei vieno namo susirinkimo spręsti namui svarbius klausimus ir spręsti sekančius klausimus: kiemo privatizacijos klausimą, nes tik po to galėsime priimti sprendimus dėl kiemo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pan., kiemo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, nes tik apsibrėžę šią tvarką galėsime pasidalinanti kiemo erdvę, klausimą dėl kiemo pertvarkymo projekto rengimo ir papildomų parkavimo vietų įrengimo galimybių“, – informavo jis.
Galimybė įvesti rinkliavą yra
„Susisiekimo paslaugų“ Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus portalui tv3.lt teigia, kad gyventojai gali patys sumažinti nepageidaujamų transporto priemonių skaičių kiemuose – pagal nustatytą tvarką svarbu įsteigti daugiabučių namų savininkų bendrijas, ir tuomet suformuoti žemės sklypus.
„Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galima nustatyti norimą automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užtverti įvažiavimą į kiemą užtvaru. Nesant suformuotam žemės sklypui teritorija yra bendro naudojimo ir ja gali naudotis visi norintieji“, – nurodo T. Šiuškus.
Tačiau vidinėse daugiabučių teritorijoje, gavus gyventojų prašymą, galimybė įvesti vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą yra. Tokiu būdu atsirastų daugiau laisvų stovėjimo vietų.
„Įvedus vietinę rinkliavą už stovėjimą, gyventojams yra išduodami stovėjimo leidimai. Leidimai išduodami ir komercinių patalpų naudotojams, tačiau jiems duodamas tik 1 leidimas 1 patalpai, o gyventojai turi galimybė gauti 2 leidimus 1 gyvenamajai patalpai. Taip pat komercinių patalpų naudotojai už leidimus moka didesnio dydžio rinkliavą.
Gyventojo leidimas, priklausomai nuo jo rūšies, gali galioti tiek vidinėje teritorijoje, tiek gatvėje esančiose vietose, kai tuo tarpu komercinis leidimas galioja tik vidinėje rinkliava apmokestinto daugiabučio teritorijoje. Šiuo atveju gyventojai tikrai turi palankesnes sąlygas automobilių statymui šalia savo gyvenamosios vietos“, – informuoja jis.
O taip pat – visiškai tiesa, kad netaisyklingai mašinas pasistatę užsieniečiai lieka nenubausti. Pasak Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Andžej Dinikio, Lietuva neturi sutarčių su užsienio šalimis dėl duomenų teikimo apie tai, kam priklauso transporto priemonė, registruota užsienio valstybėje, pažeidus parkavimo taisykles.
„Jei vairuotojo šalia nėra, neturime galimybės nustatyti, kam priklauso užsienio valstybėje registruota transporto priemonė“, – sako jis.
