Staiga atšalus ir atslūgus pandeminiam gripui, vaikus bei suaugusiousius ėmė pulti peršalimo ir žarnyno virusai. "Dabar rota virusas bei sezoninio gripo virusas atakuoja mus vienu metu, tad tiems, kurie neturi imuninteto prieš rota virusą, padidėja rizika susirgti dar ir sezoniniu gripu", - sako Šiaulių apskrites ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje dirbantis infektologas Algimantas Baublys.
Svarbiausia neuždelsti
Rotavirusinė infekcija tradiciškai mus užklumpa kiekvieną žiemą, tačiau pastaruoju metu šia infekcija serga vis daugiau žmonių. "Paradoksas, kad nors rota virusas siautėja ištisus metus, ši ūmi žarnyno virusinė infekcija ypač suaktyvėja šaltuoju metų laiku, mat peršalus pažeidžiama kvėpavimo takų gleivinė, o tai yra itin palankios sąlygos virusams patekti į kvėpavimo takus, - sako infektologas. – Rota virusas dažniausiai plinta per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Nors nepatvirtinta, tačiau manoma, kad ligos sukėlėjas gali plisti ir oro lašeliniu būdu, vadinasi, juo galime užsikrėsti nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus. Inkubacinis periodas trunka 1-3 dienas."
Per gyvenimą rotavirusine infekcija mes persegame daug kartų, tačiau sunkiausi yra pirmieji susidūrimai su virusu. Nors ūmi virusinė žarnyno infekcija į ligos patalą dažniausiai guldo vaikus, ji neaplenkia ir suaugusiųjų. "Jeigu rota viruso infekcija patenka į šeimą, kontakto su sergančiuoju išvengti neįmanoma, tad būna, kad virusas palaužia ne vieną šeimos narį", - sako medikas. Liga ypač pavojinga vaikų gyvybei, nes sergant greitai netenkama vandens ir druskų. Suaugusiesiems ši infekcija dėl labai dažno vėmimo, viduriavimo bei karščiavimo gali sutrikdyti širdies ir kitų organų veiklą. Dėl progresuojančio skysčių trūkumo organizme rekomenduojama nedelsiant pagalbos kreiptis į medikus.
Virusas labai lakus
Rota virusas gana atsparus aplinkai: ant daiktų ir vandenyje jis gyvas gali išlikti 10 dienų, ant rankų – keturias valandas, o esant 4-20 laipsnių temperatūrai gyvybingas išlieka net keturis mėnesius. Kad apsikrėstume šia žarnyno infekcija, pakanka minimalaus rota viruso kiekio maiste, vandenyje ar ant nešvarių rankų, kuriomis liečiame burną. Penkias dienas nuo ligos pradžios rota virusai diždiuliu kiekiu išsiskiria su sergančiojo išmatomis, kurių mikrodalelės gali patekti ir į oro dulkes, o kartu su jomis nukeliauti į nosiaryklę. Beje, nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios atmainos žmogui nėra pavojingos. Rota virusas plinta labai sparčiai, ypač tarp silpnesnę imuninę sistemą turinčių žmonių.
Ligos eiga audringa
Patekęs į organizmą, rota virusas pasklinda po jį, sukeldamas karščiavimą, silpnumą bei kitas bendras organizmo reakcijas. Kuo silpnesnė sergančiojo imuninė sistema, tuo aukštesnė temperatūra bei blogesnė bendra ligonio savijauta. Anot mediko, daugiausia šis virusas dauginasi žarnyne, sukeliant skrandžio ir žarnų uždegimą, todėl ligonis skundžiasi labai stipriu viduriavimu, pilvo skausmais bei vėmimu. Vėmimas gali būti labai intensyvus, o viduriavimas – iki 20 kartų per dieną. Beje, viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Naikindamas žarnyno epitelines ląsteles bei slopindamas maisto medžiagų patekimą į organizmą, rotavirusas pažeidžia plonosios žarnos gleivinę, o kartais ir dalį storojo žarnyno.
Ligonis viduriuoja vandeningomis geltonos spalvos putomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Viduriuojant sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas, be to, vemdami ir viduriuodami ligoniai netenka daug skysčių bei mineralų ir visų kitų organizmui būtinų organinių medžiagų, todėl daugelis sergančiųjų guldomi į ligoninę ir gydomi skysčių infuzijomis į veną. Vidutiniška ligos trukmė – 7-10 dienų.
Neturi bendros klinikos
Medikas teigia, kad dabar kartu su rota virusu gamtoje sklando ir sezoninio gripo virusas. Sezoninis (įprastas) gripas plinta oro lašeliniu būdu. Sergančiųjų sezoniniu gripu nevargina žarnyno problemos. "Nėra nė vienos infekcinės ligos, kuri pažeistų tik vieną kokią nors žmogaus kūno dalį, - sako gydytojas. Infekciniai susirgimai neigiamai paveikia visą organizmą, tačiau sezoninis gripas labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus".
Ligoniai sergantys sezoniniu gripu, skundžiasi aukšta temperatūra, bendru silpnumu, nuovargiu, galvos bei raumenų skausmu, kaulų laužymu, sausu kosuliu. Gripo metu dažnai nustatomas akių junginių bei gerklės paraudimas, užpakalinės ryklės sienelės gleivinės paburkimas, baltai apsinešęs liežuvis, smulkūs karkalai plaučiuose. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas. Liga trunka nuo 4 iki 7 dienų, temperatūra krinta palaipsniui arba staiga, o kiti simptomai nyksta palengva, tačiau silpnumas ir kosulys po gripo gali likti dar kelias savaites.
Kad ligos aplenktų
Nesusirgti bet kuriuo gripu, anot gydytojo, daugiau galimybių turi aktyviai, sveikai gyvenantys, sportuojantys, visavertiškai besimaitinantys, antsvorio neturintys žmonės. Norint išvengti gripo, svarbu palaikyti imuninės sistemos aktyvumą ir vengti kontaktų su sergančiaisiais. Nemalonios ir pavojingos rotavirusinės infekcijos galima išvengti tinkamai laikantis higienos – kaskart itin kruopščiai plaunant rankas grįžus iš lauko, tualeto, prieš valgį ir pan. Plaunant rankas muilu, žūva didžioji dalis tokios kilmės virusų.
Ypač greitai rota virusai žūva naudojant chloro turinčias dezinfekuojamąsias medžiagas. Kad neužkrėstumėte aplinkinių, kosėdami ir čiaudėdami nepamirškite burnos prisidengti vienkartine nosinaite. Jei kas nors iš namiškių serga, būtina gerai vėdinti bei valyti patalpas, tačiau, anot mediko, net ir sterilizuojant patalpas bus sunku išvengti viruso, jei šis pateko į uždarą namų aplinką. Susirgus patiems, rekomenduojama likti namuose, kad neskleistumėte viruso aplinkiniams. "Sergant svarbiausia rimtai gydytis, išgulėti visą ligos periodą bei vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Esant blogai savijautai, patartina kuo mažiau varginti žarnyną, t. y. atsisakyti dirginančio, sunkiau virškinamo maisto", - pataria medikas. Šių infekcijų profilaktikai galima pasitelkti ne tik higieną, bet ir skiepus.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
