Kova su pedofilija ir pedofilais, siekis išgelbėti Drąsiaus Kedžio mergaitę, pastangos bet kokia kaina ieškoti net ir nepažįstamų žmonių palaikymo – visa tai vyksta ne tik realybėje, bet ir socialiniuose tinkluose.
Maža to, virtualioje erdvėje verda žymiai intensyvesnis gyvenimas nei realybėje, nes, bendrauti internetu, išreikšti savo poziciją ir nuomonę rašant komentarus yra gerokai paprasčiau, nei tą darant tiesiogiai. Todėl galima dar pasiginčyti, kur iš tikrųjų vyksta aršiausia kova ir verda karščiausios diskusijos, kai yra kalbama apie keletą metų besitęsiančią lietuvišką „pedofilijos“ istoriją.
Įspūdingi skaičiai
Peržvelgus socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas palaikymo grupes ir puslapius yra akivaizdu, kad įvairios pastangos ir iniciatyvos sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Vien „Facebook“ paieškos laukelyje surinkus „Drąsius Kedys“ atsiranda 30 nuorodų į įvairius su šiuo asmeniu susijusius puslapius.
Viename puslapyje, kur D. Kedys įvardijamas kaip atlikėjas, susibūrė įspūdingas – virš 44 tūkstančių – gerbėjų skaičius. Tuo tarpu kitame puslapyje, kur D. Kedys pristatomas visuomenės veikėju ir citata: „Už vaiko ašaras sumokėjo savo krauju“, gerbėjų skaičius siekia beveik 32 tūkstančius.
Socialiniuose tinkluose pradėti kurti net tokie puslapiai, kaip „Ar Drąsius Kedys iš tiesu negyvas?“. Tokie pavyzdžiai tik įrodo, kad visuomenė nėra abejinga ir noriai įsitraukia į virtualią veiklą. Stebėtis žmonių aktyvumu tikriausia nereikia, nes Kauno pedofilijos istorija ir po to sekę įvykiai jau kelerius metus yra visuomenės dėmesio centre.
Vos tik prasidėjo pedofilijos skandalas, netrukus socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas ir dar vienas puslapis „STOP pedofilijai Lietuvoje!“, kuris pritraukė beveik 39 tūkstančius gerbėjų.
Įvairios priešpriešos
Virtualioje erdvėje iš tiesų vyksta kova. Gal per drąsu teigti, kad ta kova vyksta dėl išlikimo, bet jos aršumu abejoti neverta.
Vienas „Facebook“ puslapis pavadintas „Aš už Neringą Venckienę“. Ne pelno siekiančia organizacija prisistatantys šio puslapio kūrėjai savo viziją apibūdina vienu sakiniu: „Palaikau Neringą Venckienę ir tikiuosi, kad Lietuvoje dar liko protingų ir teisingų žmonių, kurie visokeriopai ją parems.“
Tokių žmonių virtualioje erdvėje atsirado tik 69. Tiek „Facebook“ vartotojų paspaudė mygtuką „Like“ („Patinka“).
Kaip atsakas šiam puslapiui sukurtas dar vienas – „Aš prieš Neringos Venckienės vykdomą politiką“. Puslapio kūrėjų statusas – taip pat ne pelno siekianti organizacija, o aprašymą sudaro vos keli žodžiai: „Neringa Venckienė negali dirbti teisėja.“ Šis puslapis patinka gerokai didesniam ratui žmonių – 953 mygtuko „Patinka“ paspaudimai.
Svarbu, bet neefektyvu
Psichoterapeutas Olegas Lapinas pabrėžė, kad socialiniuose tinkluose kuriamos įvairios palaikymo siekiančios grupės atlieka tam tikrą misiją. Bet realiu šių virtualių grupių efektyvumu portalo Balsas.lt pašnekovas suabejojo.
„Tokiomis priemonėmis didelėms masėms žmonių stengiamasi sukurti bendrą požymį. Tokia metodika buvo taikoma dar senų senovėje. Tam tikra forma tas matyti per rinkimų metu vykstantį balsavimą. Pasaulinių pavyzdžių, kurie įrodo, kad galima pakeisti patį reiškinį sulaukus didelio visuomenės palaikymo netrūksta. JAV masiniai protestai padeda nutraukti karą, kitur pavyksta nuversti prezidentus. Tik Lietuvoje gal tos tradicijos dar nesusiformavo“, – teigė O. Lapinas.
Anot psichoterapeuto, dėmesio socialiniuose tinkluose siekiantys asmenys elgiasi pagal tipiškus visuomenės modelius. „Matydamas mygtukų paspaudimo skaičių žmogus gali jaustis ramus, nes už jo nugaros kažkas stovi, kažkas bent virtualiai išreiškia savo palaikymą. Žmogui iš prigimties būtina tą jausti“, – tvirtino O. Lapinas. Anot jo, per daugelį dešimtmečių niekas labai nepasikeitė, tiesiog technologinės galimybės išplėtė bendravimo ribas.
Pasiteiravus, kas yra efektyviau – 1 tūkst. mitinge susirinkusių žmonių ar 100 tūkst. savo palaikymą virtualiai išreiškusių vartotojų, O. Lapinas vienareikšmiškai atsakyti negalėjo. Anot psichoterapeuto, per mitingus kyla nereikalinga suirutė – paralyžiuojamas eismas, kyla susistumdymai arba riaušės, o internete vykdomas „mitingas“ tokių nepatogumų nesukelia.
