Beveik visi Šiaulių apskrities savivaldybių merai per krizės metus sugebėjo padidinti santaupas, kai kurie ir turtą. Savivaldybių rinkimuose ne vienas sieks išlikti meru. Varžytis jiems teks ir su milijonieriais verslininkais, ir su kone beturčiu parlamentaru. Toks yra į Šiaulių merus pretenduojantis Edvardas Žakaris, kurio žmona už vyrą turtingesnė dešimt kartų.
Slegia skolos
Kol kas nėra viešinamos pajamų ir turto deklaracijos už 2010 metus. Todėl „Šiaulių kraštas“ lygino politikų 2008 ir 2010 metais teiktas metines turto deklaracijas už praėjusius metus.
Iš apskrities savivaldybių merų tik Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio piniginės lėšos mažėjo, turtas nesikeitė. Meras turi nebaigtos grąžinti paskolos 56 tūkstančius litų.
Nebaigtų grąžinti paskolų bankams dar turi du merai — Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis (34 tūkstančius litų) ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas (134 tūkstančius litų).
G. Mikšys, V. Mitrofanovas „Šiaulių kraštui“ yra aiškinę, jog paskolos imtos dėl būsto remonto ar pirkimo. V. Mitrofanovas paskolą ėmęs dar nebūdamas meru. A. Čepononis paskolą ėmęs automobiliui pirkti.
Meras milijonierius - tik vienas
Turtingiausias apskrityje meras nuo kadencijos pradžios buvo ir išliko Joniškio rajono meras Romaldas Gadeikis. Jis yra apsiprendęs grįžti atgal į verslą, rinkimuose nebedalyvaus.
2007 metais R. Gadeikio ir jo žmonos Angelės bendras turtas sudarė 1,5 milijono litų, 2009 metais — jau 1,8 milijono litų. Mero santaupos padidėjo nuo 79 tūkstančių litų iki 243,6 tūkstančio litų, jo žmonos — nuo 66 tūkstančių litų iki 135 tūkstančių litų.
Nedidėjo Kelmės rajono mero Kosto Arvasevičiaus turtas, bet meras sugebėjo beveik dvigubai padidinti pinigines santaupas — nuo 65 tūkstančių litų iki 119 tūkstančių. Mero žmona nei turto, nei piniginių santaupų neturi.
Šiaulių rajono mero Algimanto Gaubo situacija panaši: turtas nedidėjo, bet piniginės lėšos išaugo nuo 80 tūkstančių litų iki 125 tūkstančių litų. Mero žmona turi tik piniginių santaupų — 6 tūkstančius litų.
Pakruojo rajono mero Saulius Gegiecko turtas augo nuo 33 tūkstančių litų iki 100 tūkstančių litų, o santaupos nuo 19 tūkstančių litų iki 29 tūkstančių litų. Žmona Audronė turto turėjo ir tebeturi už 2000 litų, o santaupas padidino nuo 2000 iki 5000 litų.
Radviliškio rajono mero Antano Čepononio turtas padidėjo nuo 51 tūkstančio litų iki 97,8 tūkstančio litų, santaupos nuo 19 tūkstančių iki 39 tūkstančių litų. Turėjęs paimtos paskolos 70 tūkstančių litų dabar jos dar turi 34 tūkstančių litų. Žmona turto turėjo ir turi per 131 tūkstantį litų, jos santaupos padidėjo nuo 6,7 tūkstančio iki 14,4 tūkstančio litų.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas turto turi, kiek kadencijos pradžioje — 176 tūkstančius litų. Santaupos padidėjo nuo 9,5 tūkstančio iki 12 tūkstančių litų. Paimtų paskolų suma didėjo nuo 87 tūkstančių iki 134 tūkstančių litų. Žmonos Ingridos turtas vertinamas 155 tūkstančių litų, santaupų turi 13 tūkstančių litų.
Šiaulių meras G.Mikšys turto ir kadencijos pradžioje ir dabar turi tiek pat — 85 tūkstančius litų. Mero žmonos turtas vertinamas 105 tūkstančiais litų, santaupų ji neturi. G. Mikšio santaupos sumažėjo nuo 6,1 tūkstančio iki 5,9 tūkstančio litų. Paimta paskola nuo 66,7 tūkstančio iki 56 tūkstančio litų.
Šiaulių meras uždarbiauja
Privačių interesų deklaracijose merai nurodo galimus viešųjų ir privačių interesų konflikto šaltinius. Vardija žmonų darbovietes, privačių bendrovių turimas akcijas, visuomenines pareigas. Taip pat sandėrius.
Radviliškio rajono meras A. Čepononis deklaruoja parduotą 2008 metais garažą už 25 tūkstančius litų ir lizingu pirktą automobilį už 75 tūkstančius litų. Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas — 2007-2008 metais pirktus šešis žemės sklypus ir vieną žemės sklypą su pastatu, taip pat 2008 metais paimtą 70 tūkstančių litų paskolą.
Pakruojo rajono meras S. Gegieckas yra ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos narys. Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas turi bendrovių „Šiaulių autoservisas“, “Daugėlių statybinės medžiagos“ akcijų.
Joniškio rajono meras R. Gadeikis — KB žemės ūkio kooperatyvo „Kirienos krantas“ narys, jo žmona — įmonės “Notė“ savininkė. R. Gadeikis deklaruoja ir patalpų nuomos privačiai firmai sandėrius.
Kelmės rajono meras K. Arvasevičius nenurodo jokio galimo interesų konflikto šaltinio.
Šiaulių miesto meras G. Mikšys vienintelis konkrečiai įvardija tokio konflikto šaltinius. Vienas iš jų — kapinių žemės paėmimas visuomenės poreikiams, nes ta žemė išperkama iš jo žmonos tėvų ir artimųjų.
Etikos sargai jau yra pripažinę, kad G. Mikšys šiuo atveju yra pažeidęs viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Meras dabar ginasi teisme.
G. Mikšys vienintelis iš merų dirba ir kitus darbus — deklaruoja esąs Šiaulių universiteto asistentas. „Šiaulių kraštui“ G. Mikšys aiškino Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete dėstęs po darbo valandų pusmetį — nuo 2010 metų rugsėjo 1 iki gruodžio 31 dienos.
„Ar galima iš mero algos išgyventi? — sakė G. Mikšys, į rankas gaunantis 5 tūkstančius litų atlyginimo. — Ar toliau dėstysiu? Pažiūrėsiu, kaip situacija susiklostys po rinkimų.“
Žmona - turtuolė
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, kokie turtuoliai ar beturčiai dar bandys siekti Šiaulių miesto mero posto.
Šiauliuose parlamentarai Valerijus Simulik ir Edvardas Žakaris yra partijų sąrašų vedliai ir pretendentai į merus.
Naujosios sąjungos nario V. Simulik turtas sudaro 140 tūkstančių litų ir per kadencijos metus nedidėjo. Parlamentaro piniginės lėšos mažėjo nuo beveik 100 tūkstančių litų iki 66 tūkstančių litų. Turėtos 63 tūkstančių litų paskolos parlamentaras nebeturi.
Jo žmonos turtas sumažėjo nuo 21 tūkstančio iki 1500 litų, santaupos nuo 97 tūkstančių iki 67 tūkstančių. Bet ji turi paimtos paskolos — 20 tūkstančių litų.
Socialdemokratą Edvardą Žakarį galima laikyti beveik beturčiu. Jo turtas yra minimalus — vos 9 tūkstančiai litų. Tiek turto deklaracijose jis nurodo ne vienerius metus. Seimo nario santaupos mažėjo 5 tūkstančiais litų ir sudaro 41 tūkstantį litų.
Bet dešimt kartų E. Žakarį piniginėmis lėšomis lenkia jo žmona Jolanta, dirbanti Seime parlamentaro vyro padėjėja ir už tai gaunanti algą. Turto ji deklaruoja 40 tūkstančių litų, o santaupų beveik pusę milijono litų. Kol vyro santaupos mažėjo, žmonos išaugo kone dvigubai.
J. Žakarienė 2008 metais piniginių lėšų deklaravo turėjusi 267 tūkstančius litų, o 2010 metais — 472 tūkstančius litų. Privačių interesų deklaracijoje J. Žakarienė nurodo esanti UAB „Limega“ akcininkė.
Pretendentai į merus — milijonieriai
Vienas turtingiausių pretendentų į miesto merus yra verslininkas milijonierius V. Japertas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas. Jo turtas per kadencijos metus išaugo nuo 2 iki 3 milijonų litų. Santaupos didėjo porą dešimčių tūkstančių litų — iki 351 tūkstančio.
Tarp minimų potencialių į kandidatų į miesto Savivaldybės vadovus yra dar vienas milijonierius socialdemokratas Arvydas Mockus, kuris turto 2009 metus deklaravo turįs už 2,3 milijono litų. Bet jis nenurodo turįs santaupų.
Konservatorių kandidatas į miesto merus šios kadencijos Tarybos narys Jonas Bartkus gerokai yra praturtėjęs nuo praėjusių rinkimų.
2007 metais nurodė turįs 96 tūkstančių litų turtą, 33 tūkstančius litų santaupų, 2009 metais — jau 146 tūkstančių litų turto ir kone šešis kartus didesnes santaupas — 184 tūkstančių litų.
J. Bartkus kilo karjeros laiptais: prieš rinkimus buvo Šiaulių banko skyriaus vadovas, dabar — banko administracijos vadovo pavaduotojas, banko valdybos narys.
Dabartinis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vadovas konservatorius Vladas Damulevičius taip pat yra vienas iš potencialių pretendentų į aukštus postus Savivaldybėje. Jo turtas deklaruotas 2008 metais sudarė 448 tūkstančių litų, santaupos 67 tūkstančius, paimtos paskolos turėjo 56 tūkstančius litų.
Kol neturėjo posto Savivaldybėje, V. Damulevičius uždirbo 45 tūkstančius litų per metus, mokesčių mokėjo 2869 litus. Tokias pajamas deklaravo 2008 metais eidamas į Seimo rinkimus.
Skaičiai ir faktai
Šalyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) — 2081 litas (2010 metų III ketv.)
Šiaulių apskrities savivaldybių merų atlyginimai (bruto) — nuo 4383 litų iki 5576 litų (2010 metų IV ketv.).
Skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui — 831 litas (skelbiami tik 2009 metų duomenys).
Skurdo rizikos riba šeimai, kurioje yra du suaugę ir du vaikai — 1746 litai.
2009 metais ties skurdo gyveno kas penktas — 23 procentai gyventojų.
Rūta JANKUVIENĖ
