Putinui pareiškus, kad jis, nors ir nepartinis, vis dėlto priims partijos „Vieningoji Rusija“ („Jedinaja Rosija“) pasiūlymą ir sutiks būti pirmuoju šios partijos rinkiminiame sąraše per rinkimus į Dūmą, priešrinkiminė kova Rusijoje įgavo farso bruožų, rašo Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“.
„Vieningoji Rusija“ rinkimus paverčia „referendumu“ dėl Putino politikos tęstinumo, o jam pačiam ruošiamas „nacionalinio lyderio“ (vokiškai skamba pikantiškiau – „nacionalinio fiurerio“- red. ) – vaidmuo.
Pasak dienraščio, lapkričio pradžioje Rusijoje prasidėjo baigiamasis priešrinkiminės kovos etapas. Tačiau šalies politinės valdžios centre, Maskvoje, esą nepastebėtum nei įtampos, nei politinių diskusijų. Yra pakankamai kandidatų, dėl kurių galėtų įsiplieksti politiniai ginčai, bet rusiškoje politikoje debatai nėra paklausūs. Parlamentas, kaip sykį pareiškė jo pirmininkas, kartu einantis ir Kremliui lojalios partijos „Vieningoji Rusija” vadovo pareigas Borisas Gryzlovas – ne vieta debatams.
Link vienpartinės sistemos?
Partija nedalyvauja viešose diskusijose. Pikti liežuviai sako, kad biurokratai iš „Vieningosios Rusijos” paprasčiausiai nepajėgia suregzti nė kelių suprantamų rinkėjams sakinių. Iš dalies tai tiesa, teigia dienraštis, tačiau svarbiausia ne tai: valstybinės partijos požiūriu gruodžio 2 d. Rusijoje įvyksiantys rinkimai – tai ne įprastas rinkėjų politinis pasirinkimas iš įvairių šalyje veikiančių partijų, o „nacionalinis referendumas”. Jo tema – „Vladimiras Putinas”.
Esminis posūkis priešrinkiminėje kovoje padarytas dar iki jai prasidedant, rašo „Neue Zürcher Zeitung“. Kai spalio pradžioje Putinas „Vieningosios Rusijos” suvažiavime paskelbė save – nepartinį – „valdžios partijos” rinkiminio sąrašo lyderiu, priešrinkiminėje Rusijoje akimirksniu pasikeitė visas politinių jėgų išsidėstymas. Viena vertus, tapo aišku, kad prezidentas – kad ir kokias pareigas eitų – kitų metų pavasarį pasibaigus antrajai kadencijai nesiruošia paleisti iš rankų valdžios svertų.
Kita vertus, prezidento sprendimas neribotai sustiprino partijos, kuri ir be to, sprendžiant iš apklausų, būtų gavusi daugumą vietų būsimojo parlamento žemuosiuose rūmuose, pozicijas. Kalbos apie rinkimų impulsą rusiškajam parlamentarizmui ir politinio landšafto pokyčius taip ir liko kalbomis, tikrovėje viskas vyksta priešingai: „Vieningoji Rusija“ ruošiasi tapti vienintele partija Rusijoje, nes šis funkcionierių susivienijimas grasina užspausti visus konkurentus. Jei neįsikiš valdančioji Kremliaus ranka, tai naujajame parlamente tebus dvi partijos. „Vieningoji Rusija“ ir pora komunistų. Tai ne ta kombinacija, kuri patiktų strategams, teigia dienraštis.
„Rusija – tai Putinas“
Tačiau šiandien ši tema geriausiu atveju svarstoma tik už uždarų durų. Borisas Gryzlovas savo ilgame straipsnyje, kurį spalio 17 d. išspausdino vyriausybinis dienraštis „Rosijskaja gazeta“, paskelbė gruodžio rinkimų šūkį: rinkimai – tai „nacionalinis referendumas dėl paramos Vladimirui Putinui“. Gruodžio 2 d. bus sprendžiamas šalies valdžios klausimas. „Toks lyderis yra, turi būti ir bus Vladimiras Putinas“, - rašo Gryzlovas. Putinas nedalyvaus prezidento rinkimuose (konstitucija draudžia balotiruotis trečiajai kadencijai iš eilės), tačiau „Vieningoji Rusija“, Putino dėka be problemų gausianti daugumą parlamente, pasirūpins, kad „mūsų nacionalinio lyderio“ kursas būtų tęsiamas. Juk Putinas – tai šiandieninės Rusijos įsikūnijimas, „Rusija be Putino – tai Rusija be vadovybės, Rusia be valios“, rašo „Neue Zürcher Zeitung“.
Šie įsimintini žodžiai įpinti į Putino erą šlovinančią dainą. Putinas ir „Vieningoji Rusija“ išlaisvino šalį iš oligarchų ir jų talkininkų iš užsienio nagų, padėjo padidinti gimstamumą ir vėl pavertė šalį stipria. Su tuo negali nesiskaityti pasaulio bendruomenė. Neaišku tik viena: kodėl tokio postuluojamo stabilumo fone Putinas tampa tokia nepakeičiama figūra, pastebi dienraštis.
Bandymas suteikti Dūmos rinkimams referendumo dėl pasitikėjimo Putinu statusą ir padaryti jį „nacionaliniu lyderiu“ jau įgavo pagreitį, kuris šiek tiek glumina ir primena praeities laikus. Pasak dienraščio, erzina ne tik žodis „lyderis“. Visa kampanija paremta tipišku asmens kulto instrumentų rinkiniu.
Gryzlovo straipsnio pasirodymo išvakarėse Kremliaus ir Maskvos mero Jurijaus Lužkovo „rūmų architektas“ Zurabas Ceretelis ir režisierius Nikita Michalkovas paskelbė atvirąjį laišką prezidentui, kuriame „visos kūrybinės inteligentijos“ vardu pakvietė Putiną pasilikti trečiajai kadencijai. „Rusijai būtinas Jūsų valstybės vadovo talentas, Jūsų politinė išmintis“. Šis laiškas sukėlė kūrybinės inteligentijos dalies, kuri nemano, kad ją gali atstovauti Ceretelis ir Michalkovas, protestų audrą. 53 Rusijos meno veikėjai paskelbė savąjį atvirąjį laišką.
Tuo tarpu visuose Rusijos regionuose tūkstančiai žmonių išėjo į mitingus su tuo pačiu šūkiu – „Už Putiną“. Jie reikalavo, kad prezidentas liktų trečiajai kadencijai. Pasak dienraščio „Komersant“, nors prie tokių demonstracijų organizavimo prisidėjo gubernatoriai ir Kremliaus pasiuntiniai, vis dėlto joms buvo būdingas ir tam tikras spontaniškumas. Politikų pasisakymai jų metu nebuvo pageidaujami.
Dabartinio kurso užtikrintojas
Pasak „Neue Zürcher Zeitung“, šiandien jaučiamas Kremliaus rinkimų strategų nervingumas: dabar užsibrėžta ne šiaip pagerinti 2003 m. rinkimų rezultatus įvairiuose regionuose. Reikia gauti ne mažiau balsų, nei Putinas surinko per 2004 m. prezidento rinkimus. Tačiau anaiptol neaišku, ar rinkėjai, balsuojantys už Putiną, ketina atiduoti savo balsus ypatingu populiarumu nepasižyminčiai biurokratų partijai.
Tačiau „nacionalinio lyderio“ koncepcijos tai neliečia. Ji grindžiama prielaida, kad parama Putinui ir „Vieningajai Rusijai“ – skirtingi dalykai, teigia dienraštis. Neseniai partijos interneto svetainėje paskelbtas fantastiškai argumentuotas dokumentas skelbia „nacionalinio lyderio“ fenomeną svarbiausia naujosios Rusijos istorijos politine idėja. Nacionalinė vienybė jame pakeliama į nacionalinės ideologijos, o Putinas – į gelbėtojo rangą. „Politikas, su kurio vardu susijęs Rusijos išgelbėjimas nuo nacionalinės ir valstybinės katastrofos, turi įeiti į tėvynės istoriją kaip nacionalinis lyderis“, - sakoma patetika persmelktame dokumente. „Nacionaliniam lyderiui“ numatyta pagrindinė funkcija politinėje sistemoje – esą tai būtina, kad būtų užtikrintas pasirinkto kurso, vadinamojo „Putino plano“, vykdymas. Be to, numatoma, kad vadinamasis „Piliečių susirinkimas“ sudarys „Pilietinės vienybės paktą“. „Piliečių susirinkimas“ savo ruožtu prisieks „nacionaliniam lyderiui“ ištikimai laikytis esamos tvarkos. Užuominos į Luomų susirinkimą, užbaigusį Sąmyšio laikus XVII a. Rusijoje, anaiptol neatsitiktinės, rašo „Neue Zürcher Zeitung“.
Galimybių garantija
Šis sunkiai suvokiamas dokumentas – kai kas daugiau, nei pamišėlio vaizduotės žaismas, jo autorius – vienas iš „Vieningosios Rusijos“ ideologų, teigia dienraštis. Be to, negalima teigti, kad šis dokumentas atsirado atsitiktinai. Rinkimų į Dūmą paskelbimas referendumu atveria Putinui ir jo aplinkai naujų galimybių. Įtikinama „Vieningosios Rusijos“ pergalė jų akimis gali tapti vienareikšmišku rinkėjų pritarimo idėjai apie Putino prezidentinių įgaliojimų pratęsimą liudijimu. Laiko pakeisti konstitucijai pakaks – o Putinas tuo pat metu galės visiškai nuoširdžiai tvirtinti, kad visuomet buvo prieš tai, tačiau yra priverstas paklusti liaudies valiai.
Tas faktas, kad už trečiąją kadenciją agituojantys balsai netyla, nors Kremlius galėtų lengvai padaryti taip, kad tokių reikalavimų daugiau nebesigirdėtų, verčia daryti išvadą, kad bent jau šiuo požiūriu Putino plane paliktos „pravertos durys“. Kad ir kokion pusėn pakryptų įvykiai, apie „gyvąją“ Rusijos konstituciją tokiomis aplinkybėmis jau nebeverta kalbėti, rašo „Neue Zürcher Zeitung“.
