Iš tinklo įkraunami hibridai jau ne vienerius metus yra aplinkosauginių organizacijų taikinyje. Prieš juos aktyviai pasisako „Greenpeace“, Tarptautinė švaraus transporto taryba (ICCT) ir Europos transporto ir aplinkos federacija (T&E), teigdamos, kad šie modeliai tik imituoja ekologiškumą. Jų realus CO₂ išmetimas gerokai viršija oficialius gamintojų deklaruojamus rodiklius, ypač kai automobiliai dažniau važiuoja vidaus degimo varikliu nei elektra.
Didžiausia problema – didžiulis atotrūkis tarp deklaruojamų ir realių degalų sąnaudų. Kadangi iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV) dalį kelionės gali įveikti naudodami tik elektrą, pagal dabartinę WLTP metodiką jų vidutinės degalų sąnaudos dažnai nurodomos kaip vos 2 l/100 km, o CO₂ emisijos nesiekia 50 g/km. Tokie rodikliai atveria kelią mokesčių lengvatoms, subsidijoms ir kitoms finansinėms paskatoms daugelyje šalių, nepaisant to, kad realybėje šie automobiliai dažnai sunaudoja gerokai daugiau degalų.
T&E atliktas tyrimas 2020 m. parodė, kad net ir su visiškai įkrauta baterija kai kurie „PHEV“ modeliai išskiria 28–89 proc. daugiau CO₂, nei deklaruoja gamintojai. Važiuojant hibridiniu režimu su išsikrovusia baterija, degalų sąnaudos buvo 3–8 kartus didesnės nei oficialiai nurodoma.
Dar prastesni rezultatai užfiksuoti naudojant „baterijos įkrovimo varikliu“ režimą, kai vidaus degimo variklis papildomai krauna išsikrovusią bateriją. Tokiu atveju emisijos galėjo būti net 12 kartų didesnės, nei skelbiama gamintojo duomenyse.
Griežtesnė metodika pakeis padėtį rinkoje
Aplinkosauginių organizacijų spaudimas davė vaisių – nuo 2025 m. pradžios įsigaliojusi „Euro 6e-bis“ emisijų norma gerokai sugriežtino iš tinklo įkraunamų hibridų vertinimą.
Iki šiol WLTP testai buvo atliekami įvertinant 800 km distanciją, tačiau dabar ji padidinta iki 2 200 km. Tai reiškia, kad didesnė dalis testo bus atliekama hibridiniu režimu su išsikrovusia baterija, o tai leis tiksliau įvertinti realias degalų sąnaudas ir CO₂ emisijas.
Kaip tai atrodys praktikoje, iliustruoja ICCT atlikta analizė, naudojant „BMW X1 xDrive25e“. Pagal ankstesnę metodiką šio modelio oficialios CO₂ emisijos nesiekė 50 g/km, tačiau pritaikius naująją skaičiavimo tvarką, šis rodiklis išaugo iki 96 g/km.
Dar didesni pokyčiai laukia 2027 m., kai metodika taps dar griežtesnė. Prognozuojama, kad tada „BMW X1 xDrive25e“ CO₂ emisijos pasieks 122 g/km.
Panašus likimas laukia ir daugelio kitų iš tinklo įkraunamų hibridų, kurie ilgą laiką buvo automobilių gamintojų įrankis mažinti bendrą modelių gamos emisijų vidurkį, o pirkėjams – galimybė pasinaudoti valstybėse taikomomis mokesčių lengvatomis.
Ar įkraunami hibridai dar turės pranašumų?
Pradėjus naudoti naują metodiką, iš tinklo įkraunami hibridai gali prarasti savo pagrindinį privalumą – be mokesčių lengvatų ir subsidijų jie taps tiesiog brangesne alternatyva nei įprasti hibridai ar elektromobiliai.
Ir vis dėlto, šie pokyčiai įvyksta pačiu netinkamiausiu metu. Būtent dabar automobilių gamintojai pristato pažangesnius iš tinklo įkraunamus hibridus, kurie su pilnai įkrauta baterija gali įveikti 100 kilometrų distanciją bei leidžia išsikrovusią bateriją įkrauti didesne sparta.
