Nuo vakar dienos, kai buvo gauta informacija apie prarastą ryšį su lėktuvu An-2, kariniai laivai ir orlaiviai žvalgė jūros plote nuo Klaipėdos iki Akmenrago (Latvijoje, šiauriau Liepojos) ir 97 jūrmylės nuo kranto. Jokių objektų, susijusių su dingusiu orlaiviu, jūroje neaptikta.
Iš viso nuo vakar dingusio lėktuvo jūroje ieškojo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas "Jotvingis" (N42), gelbėjimo laivas "Šakiai", Lietuvos karinis sraigtasparnis Mi-8 ir karinis orlaivis L-410. Latvijos atsakomybės zonoje paiešką vykdė Latvijos karinis sraigtasparnis Mi-17. Vakar jūrą taip pat žvalgė Švedijos orlaiviai.
„Tikėtina, kad paieškos operacija bus nutraukta saulei nusileidus. Nieko nebuvo aptikta, su šiandien operacija bus nutraukta ir, manau, nepratęsta“, - BNS sakė pulkininkas leitenantas A.Brencius. Jo teigimu, jeigu pilotai būtų išsigelbėję, jie būtų patekę į Latvijos kontroliuojamą teritoriją.
Naktį Baltijos jūros vandenyje sunku ką nors pastebėti, be to, vien dieną bangų aukštis siekė 20 metrų. Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovo, buvo išžvalgyta nemaža teritorija Liepojos ir Švedijos link.
A.Brencius BNS taip pat sakė, kad iš Švedijos gautos šios šalies karinių pajėgų radarų užfiksuotos koordinatės patikslino paieškos teritoriją.
„Pirminė informacija nebuvo tokia tiksli, o gavus iš Švedijos koreguotas paieškos rajonas - daugiau šiaurės rytus, arčiau Latvijos atsakomybės rajono“, - BNS sakė Lietuvos karinių pajėgų atstovas.
Virš Baltijos jūros dingęs vienmotoris civilinis orlaivis „An-2“ skraidino du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. „Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS sakė, kad Lenkijoje pagamintas lėktuvas buvo nupirktas Švedijoje. „Jis buvo geros būklės, mes ketinome jį panaudoti savo reikmėms“, - sakė parašiutininkų skraidinimo, trąšų barstymo, fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikiančios oro bendrovės vadovas.
Pasak jo, lakūnai skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome. Dingusiu lėktuvu „An-2“ skrido du patyrę lakūnai - Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Abiem jiems - per 60 metų, jie ore yra praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų. Pilotais dirbo daugiau nei 40 metų.
„Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingtų civilinis orlaivis“, - teigė V.Šišniauskas.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“, skridusiu virš Baltijos jūros.
Lietuvius išlydėjęs švedų pilotas: Palangos oro uostas kartais ilgai neatsiliepdavo
Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sako, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.
„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti. Nežinau, ką jie veikdavo bokšte, galbūt blogas radijo (ryšys)“, - BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.
Jis sakė pats ne kartą skridęs iš Geteborgo į Klaipėdą. Pasak K.Brattforso, panašių problemų susisiekti su skrydžių vadovais Švedijoje neiškildavo. „Taip būdavo prieš šešerius septynerius metus. Iš pilotų panašias problemas girdžiu ir dabar“, - teigė švedų pilotas.
Pasak K.Brattforso, lėktuvas An-2, kuriuo skrido lietuviai, paskutinį kartą buvo tikrintas dvi savaites prieš skrydį, o pilotai buvo itin patyrę, todėl negalėjo padaryti klaidos. „Du vyrai su 15 tūkst. valandų skrydžių patirtimi, Antonov-2 skridę 40 metų nedaro klaidų. Turėjo būti rimtų problemų. Neįsivaizduoju, kokios jos. Galėjo nutikti tūkstantis skirtingų dalykų“, - kalbėjo K.Brattforsas.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad panašių nusiskundimų iki šiol negirdėjęs, bet teigė negalintis atmesti, kad blogos sąlygos gali sutrukdyti patekti į girdimumo zoną.
Jo teigimu, vėliau dingę pilotai įskridę į Lietuvos skrydžių valdymo zoną šeštadienio popietę sėkmingai užmezgė ryšį. „Ryšys buvo pirmas ir paskutinis įskridus į Lietuvos skrydžių valdymo zoną, informavo apie vietą ir aukštį“, - sakė A.Šumskas.
