Nors aštuntfinalio serija prieš Joniškio „Delikatesą“ buvo laimėta 3:0, Virginijus Sirvydis auklėtiniams priekaištų turėjo ne vieną. Vis tik treneris sako, kad į juos komanda atsižvelgė ir dabar yra nusiteikusi pasinaudoti išskirtiniu šansu patekti į NKL geriausiųjų ketvertą.
– Treneri, koks įspūdis po pirmųjų ketvirtfinalio rungtynių?
– Džiugu, kad demonstravome gerą gynybą. Klaidelių pasitaikė, bet šiaip esu patenkintas. Pasiruošti ketvirtfinaliui daug laiko nebuvo, tam tikras korekcijas padarėme, o svarbiausia, kad žaidėjai atidirbo sąžiningai. Pasikalbėjome su krepšininkais, jie suprato, kad turi atiduoti 100 procentų jėgų ir tik taip iškovosime pergalę.
– Anksčiau vis akcentuodavote, jog pasigendate atsarginių žaidėjų indėlio. Ar situacija su nuo suolo kylančiais krepšininkais pagerėjo?
– Pirmame mače su „Telšiais“ žaidėme aštuoniese ir visi atrodė gana neblogai. Esu patenkintas visų darbu, kad jie suprato, jog mūsų akcentas yra uždėtas ant gynybos. Galbūt Tadas Sebežiovas galėjo išvengti kelių nereikalingų pražangų, tada būtų padidėjęs ir jo laikas aikštelėje.
– Kalbant apie T.Sebežiovą, pastaruoju metu jis nebe pirmą kartą atrodo blankiai.
– Suprantu Tadą, nes jam yra nelengva: jis dirba mokykloje Jonavoje ir po darbo kartais jėgų tikrai nepakanka. Tačiau komandai jis skiria viską, ką gali.
– „Telšiams“ buvo ne kartą pralaimėta reguliaraus sezono metu. Ar šios komandos braižas pasikeitė, ar tenka tvarkytis su tais pačiais sunkumais?
– Manau, kad varžovų komanda nepakitusi, o dėl tų pralaimėjimų buvome kalti patys, ypač – dėl dviejų. Vieną kartą žaidėme šešiese, kai sudėtyje neturėjome žmonių, o kitame turėjome bėdų, nes prieš tai galbūt vykdėme per stiprų fizinį pasirengimą.
– Žaidėjai minėjo, kad jau po truputį pradeda justi fizinį nuovargį. Kaip sekasi su tuo tvarkytis?
– Nuovargis šioje stadijoje yra gana normalus, nes vyrai gauna tikrai nemažą krūvį, žaisdami kas antrą dieną. Stengiamės vietoje įprastų treniruočių daugiau laiko skirti vaizdo peržiūroms. Lengva nėra, bet komanda supranta, jog tai neišvengiama ir toks yra darbas.
– Kaip sekasi į ritmą įsijungti po traumos grįžusiam Ernestui Serkevičiui ir ligoninėje gulėjusiam Marijui Užupiui?
– Marijui viskas yra gerai, o Ernestas po truputį grįžta į kolektyvą ir jau sužaidė gerų rungtynių. Jis mums yra reikalingas, tam tikrais momentais tikrai labai praverčia, tačiau dar negaliu rizikuoti jo sveikata.
– Serija tęsiasi, tad kas svarbiausia bus tolesnėse rungtynėse?
– Nusiteikimas. Nevalia galvoti, kad ta viena pergalė kažką reiškia. Susigrąžinome aikštės pranašumą, turime likti toliau susikaupę, laikytis plano bei nurodymų ir laimėjimai ateis savaime. Taisytinų dalykų yra kovoje dėl kamuolių, dėmesio reikia skirti ir žaidimui ant perimetro, tačiau pagrindas slypi susikaupime.
– Po aštuntfinalio komandai turėjote nemažai priekaištų. Ar vyrai įsiklausė į jus ir suprato?
– Turi suprasti, manau, kad tą ir padarė. Turime puikų šansą patekti į finalininkų ketvertą, tai – neeilinis šansas tiek komandai, tiek žaidėjams, tad nereikia jo paleisti. Galbūt jis toks vienintelis gyvenime.
