Daugelis jau ruošiasi gyvenimui prie Uspaskicho - net būsimas odes repetuoja. Galbūt taip ir bus - jis triuškinamai laimės kaip LDDP 1992-aisiais ar kaip konservatoriai 1996 metais. Tačiau net jei taip ir bus, priešrinkiminis mėnuo nebus lengvas. Visiems aišku, kad Viktoras Uspaskichas - viešųjų ryšių priemonėmis sukonstruotas politikas. O jei sukonstruotas, vadinasi, galima ir iškonstruoti. Ir, kaip sakoma, šis procesas prasidėjo.
“Už darbą Lietuvai” prieš Darbo partiją
Nesunku pastebėti, kad socialdemokratai su socialliberalais jau senokai pradėjo metodiškai kastis po Viktoro ir Darbo partijos pamatais. Juk ką reiškia, kad jų koalicijos pavadinime atsirado magiškas žodis “darbas”? Ogi tai, kad rinkėjai gali balsuodami susipainioti ir savo balsą atiduoti ne už Viktoro partiją, bet už Brazauską ir Paulauską.
Juk absoliuti dauguma piliečių atidžiai neseka Lietuvos politinio gyvenimo, kuris yra gana sujauktas: partijos atsiranda ir dingsta, kuriamos ir ardomos koalicijos, vieni veikėjai perbėga iš vienų partijų į kitas, iš vienos koalicijos - į kitą. Kas supaisys.
Todėl sociologinės apklausos ir rodo, kad žmonės nelabai skiria partijas, nelabai žino, kuris veikėjas kuriai partijai priklauso. Jie žino garsiausius politikus ir už juos balsuoja. Tad visiškai neatsitiktinai koalicijų pavadinimuose figūruoja politikų pavardės. O Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija, pasivadinusi “Už darbą Lietuvai”, dar gali puikiai pasinaudoti Viktoro įdirbiu kuriant Darbo partijos įvaizdį. Juk tikrai bus dalis žmonių, kurie norės balsuoti už Darbo partijos narius, bet suklydę užbrauks socdemų ir socialliberalų koaliciją.
Šis triukas gerai žinomas tiek politikoje, tiek versle. Kai atsiranda stiprus prekinis ženklas, šalia atsiranda įvairūs parazitiniai panašiai skambantys prekiniai ženklai. Žmonės pagalvoja, kad tai yra būtent jų girdėtas bei patikimas prekinis ženklas ir perka šią prekę.
Panašiai daroma ir politikoje - štai, sakykime, kovojant vienmandatėje apygardoje prieš žinomą politiką iškeliamas visai nežinomas žmogus, tačiau su tokia pat pavarde. Dalis žmonių už jį balsuoja todėl, kad suklysta - jie mano atiduodą savo balsą už žinomą politiką. Taip iš konkurento atimami brangūs balsai.
Tačiau socialdemokratai ir socialliberalai žengė dar toliau - jie ne vien kovoja pavadinimais. Jų paskelbta rinkiminė programa orientuota į socialinę sferą. Jie žada ne mažiau, - jei ne daugiau, - nei Darbo partija. Ir kartais diskusijose Darbo partijos atstovai pradeda kalbėti apie realias galimybes, įgyvendinant pažadus.
Tad štai ir išeina, kad turime dvi panašias politines jėgas. Abi daug žada, abiejų pavadinimai panašūs, skiriasi tik tuo, kad vienoje pusėje Viktoras, o kitoje Algirdas su Artūru. Tad rinkimai parodys, kieno prekinis ženklas stipresnis - Uspaskicho ar Brazausko su Paulausku.
Vienišas karys - gerai tai ar blogai?
Antras smūgis - paskelbimas Lietuvai, kad Viktoras Uspaskichas neturi komandos. Darbo partijai atsisakius diskutuoti su liberalcentristais, konservatoriais, socialdemokratais ir socialliberalais iš karto buvo peršama mintis, kad Viktoras bijo ir neturi komandos.
V. Uspaskichas per daug dažnai buvo matomas vienas televizijoje. Jo partijos nariai nelabai žinomi visuomenei. O jis ir pats nėra suinteresuotas juos rodyti - taip laikydamas po padu savo partiečius, aiškiai parodo, kas yra partijos sėkmės laidas, t.y. jis pats.
Tačiau dabar tai gali atsisukti prieš jį patį. Ar jis vienas galės ištempti partiją, ypač kai ir toliau bus aiškinama, jog jis neturi rimtų pagalbininkų. Ar žmonės patikės, kad tik jis vienas gali valdyti šalį?
Nors, kita vertus, tai gali duoti priešingą efektą. Juk žmonės trokšta asmeninio “vado”, tvirtos rankos, o ne kažkokios komandos, kur neaišku, kas už ką atsakingas. Tad gal Uspaskichas, žinodamas lietuvių nuotaikas, sąmoningai žaidžia “vienišo vado” žaidimą? Juk panašiai darė ir Rolandas Paksas - jam irgi prikišdavo komandos trūkumą, tačiau jis laimėjo prezidento rinkimus.
Už darbą žmonėms ar kapitalistams?
Nauji smūgiai dar laukia Viktoro Uspaskicho. Kai kuriuos jau dabar galime aprašyti (ar jie bus panaudoti - kitas klausimas).
Vienas jų - teiginys, kad Uspaskichas gins ne žmonių, bet verslininkų interesus. Diskusijose Darbo partija net neslepia, kad pirmiausia jie nori sudaryti geras sąlygas verslui, o kai verslas klestės, tuomet bus gerai ir žmonėms. Su tokia logika galima sutikti, tačiau verta pažymėti, kad ji labiau tinka liberalams, o ne kairės pakraipos partijai.
Tad manau, kad viešųjų ryšių specialistai puikiai išnaudos šią aplinkybę. Juk daugelis balsuosiančių už Darbo partiją - tai vargingai gyvenantys žmonės, kuriems visiškai nerūpi verslininkų gerovė. Priešingai, galime prisiminti, kad Lietuvoje turtingiau gyvenantys žmonės sulaukia daugiau pavydo nei pagarbos.
Tad visiškai įsivaizduojamas scenarijus, kai viešumoje bus prisiminta Viktoro Uspaskicho ir Artūro Zuoko draugystė, prisiminti laukinio kapitalizmo laikai ir tuometiniai liberalai bei jų ryšiai su dabartiniais Darbo partijos nariais. Žmonėms žinia bus aiški - ši partija nori ginti tik savo interesus. Tad iš Darbo partijos bus daroma laukinio kapitalizmo gynėja, kuri rūpinsis tik savų kapitalistų interesais. Toks įvaizdis tikrai nepatiks Uspaskicho rinkėjams.
Darbo partija - konservatorių draugai
Konservatorius visi skalbė už draugystę su Darbo partija per prezidento rinkimus. Tačiau kažkodėl niekas nekritikavo Uspaskicho, kad šis per Petrą Auštrevičių burkuoja su Andriumi Kubiliumi.
“Kodėl Viktoras bendravo su Kubiliumi?” - gali paklausti agituotojai. “Ar ne todėl, kad iš konservatorių išmoktų, kaip reikia privatizuoti visų mūsų turtą?” - toks atsakymas atsiras rinkėjų, kurie nemėgsta konservatorių, galvose.
O kaip rodo sociologiniai tyrimai, konservatoriai yra ta partija, kurios naujajame Seime nenori matyti daugiausia žmonių. Dauguma iš jų balsuoja už Darbo partiją, tačiau po tokio klausimo jie pagalvos, ar verta už ją atiduoti savo balsą.
Taigi Viktoro gyvenimas iki rinkimų tikrai nebus paprastas ir ramus. O jei pasirodys įvairi kompromituojanti ir skandalinga medžiaga, tuomet jo rinkėjams gali kilti daugiau klausimų.
Taigi yra priemonių kovoti su Viktoru Uspaskichu. Ir čia aiškėja dar vienas aspektas - daugiausia kortų kovoje su Darbo partija turi būtent socialdemokratų ir socialliberalų koalicija. Tik jie gali kreiptis į Darbo partijos rinkėjus, kurie tik jais dar gali patikėti. Juk sunku įsivaizduoti, kad čia būtų veiksmingas Kubiliaus ar Zuoko žodis. Tačiau ar koalicija “Už darbą Lietuvai” pasinaudos šia galimybe?
