Ilgą laiką Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas stengėsi parodyti, kad yra bejėgis, puolamas iš visų pusių, tačiau stojiškai kenčiantis “sąmokslininkų” išpuolius. Žmonėms tai patiko - jie atsilygino savo simpatijoms. Paskutiniai sociologiniai tyrimai parodė, kad R. Pakso šalininkų ir priešininkų jėgos susilygina. Tad ar iš tiesų R. Paksas toks bejėgis?
Viešieji ryšiai - R. Pakso pergalė
Pirmiausia jis laimėjo viešųjų ryšių karą. Jam ir jo komandai pavyko dalį Lietuvos žmonių įtikinti, kad visa apkalta tėra tik sąmokslas prieš jį. Be to, bet kokius faktus sugebėjo interpretuoti sau teigiama linkme.
Jei Konstitucinis Teismas priėmė Lietuvos prezidentui nepalankų sprendimą - jis yra politizuotas. Jei jaunimas sutinka R. Paksą su žvakutėmis - jis papirktas. Kad ir kokie būtų faktai, visą laiką bus surasti paaiškinimai, palankūs prezidento pusei. Žodžių mūšyje Paksas per visą šį skandalą buvo visagalis.
Nuo žodžių prie darbų
O šį antradienį nuo žodžių buvo pereita prie darbų. Prezidentas Rolandas Paksas pareikalavo, kad Seimas pradėtų apkaltą Artūrui Paulauskui.
Spaudos konferencijoje R. Paksas grėsmingai išsitarė: “Apsivalyti turi visa Lietuva, jeigu norime, kad taptų žinomi blogų darbų autoriai, kurių netrūko per 13 nepriklausomybės metų. Mano gyvenimas, šeimos nariai, visa aplinka išnagrinėta iki smulkmenų. Ateina eilė dabar tai padaryti ir kitų aukščiausiųjų politikų bei aktyviai politikos pasaulį įtakojančių asmenų atžvilgiu”.
Nesunku nuspėti, prieš ką pirmuosius atsisuks Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso rūstybė. Štai tą patį antradienį savo patarėjui Romualdui Senovaičiui liepė važiuoti į Alytų ir paimti “Alitos” privatizavimo tyrimo medžiagą. VSD iš karto pareiškė, kad tai padaryta nusižengiant įstatymams. Tačiau jei prezidentas ėmėsi daryti “tvarką”, ar tai svarbu? Be to, R. Paksas smogė atsakomąjį smūgį - pareiškė, kad VSD įtaria nusikalstama veikla.
Kaip rašė laikraščiai, “Alitos” privatizavimo tyrimo medžiaga paimta dėl neva įtartino A. Paulausko ir Algirdo Brazausko vaidmens privatizuojant “Alitą”. Vadinasi, ruošiami kompromatai ne tik A. Paulauskui, bet ir socialdemokratų lyderiui. Tiesa, trečiadienį “Spaudos klube” Aloyzas Sakalas išsitarė, kad šioje medžiagoje minimos prezidento aplinkos žmonių pavardės. Tad lieka nebeaišku, ar ši medžiaga reikalinga kompromatams, ar savo žmonėms pridengti, ar išsiaiškinti, kad VSD nedirba nešvarių darbelių.
Tačiau akivaizdu kitas dalykas: prezidentas elgiasi taip, kaip jam patogiau. O tos veiklos formos, net jei ir abejotinos, tampa nereikšmingos. Taip elgiasi ne visų puolamas, silpnas žmogus, bet galingas ir agresyvus politikas. Jis pasiruošęs ne tik save ginti, bet ir bet kokiomis priemonėmis pulti savo politinius oponentus. Ko galima toliau tikėtis? Ko imsis prieš jam nepatikusius politikus, žurnalistus, visuomenės veikėjus?
Kovinio serialo scenarijus
Daugelis politikų kalba, kad prezidentas R. Paksas peržengė visas ribas. Palikime tai spręsti komisijoms ir specialiosioms tarnyboms. O mums verta pažymėti, kad nuo antradienio visas prezidentinis skandalas įgavo kovinio filmo scenarijaus bruožus.
Koviniuose filmuose paprastai vienišas kovotojas spjauna į sistemą ir stoja į kovą su blogiu. R. Paksas tokį savo įvaizdį seniai eksploatuoja.
Filmuose herojus, siekdamas gėrio pergalės, dažnai peržengia ribas, įstatymo normas. “Kam tie įstatymai, jei jie gina nusikaltėlius”, - žiūrėdamas į akis mėgsta klausti kovinių filmų herojus. Ir juo visi patiki, susigėdę savo neryžtingumo ir bailumo. Panašiai savo veiksmus aiškina ir prezidentas R. Paksas: gal ir ne pagal įstatymus paimta medžiaga, bet prezidentas privalo žinoti tiesą ir ją apginti.
Koviniuose filmuose žinoma, kas yra geras ir kas yra blogas. Herojus bet kokiomis priemonėmis kovoja su blogiu. Todėl jis ir pelno žiūrovų simpatijas, kad nusispjauna į visas normas ir rizikuodamas savo laisve bei gyvybe kovoja už gėrį. Ar ne tokio scenarijaus argumentais dabartinę situaciją aiškina prezidento R. Pakso šalininkai? Jie iš anksto žino, kur yra gėris ir kur yra blogis. Ir prieš blogį visomis priemonėmis kovoja.
Tad ar verta stebėtis, kodėl R. Paksas vis daugiau patraukia žmonių simpatijų. Jis atrodo tas maištingasis herojus, kuris priešinasi viskam, norėdamas įtvirtinti teisingumą. Prisiminkime, kad herojui filmuose viskas atleidžiamas: ir priešų žudymai, ir žiaurus kerštas. Todėl ir R. Paksui bus viskas atleista, kad ir ko griebtųsi, nes jis savo priemonėmis siekia teisingumo. R. Paksas dabar gali elgtis kaip tinkamas - didžios dalies visuomenės akyse (ypač tai, kuriai artima kovinių filmų argumentacija) išliks didvyris. Štai kur slypi R. Pakso visagalystės paslaptis.
Taigi nori nenori, bet mes esame priversti gyventi šioje virtualioje kovinio filmo realybėje. Pagal ją dėliosis tolesni politinės kovos akcentai. Politikai, studijuokite Holivudo scenarijus, norėdami laimėti šioje kovoje.
Nuo filmų prie realybės
O paprastam piliečiui iškyla klausimas - kokios dar bus peržengtos ribos šioje politinėje kovoje? Ar lygiai tokių pat abejotinų veiksmų griebsis Paulauskas ir Brazauskas? Jei taip, tuomet chaosas ir sumaištis šalyje garantuoti.
O kas liks, kai pasibaigs ši politinė kova? Ar tai reiškia, kad mūsų politiniame gyvenime bus nutrintos bet kokios moralinės normos? Ar tai reikš, kad bus galima nepaisant faktų bet ką sakyti. Ar tai reiškia, kad bus galima elgtis nepaisant įstatymų? Ar tai reiškia, kad visi turime pasiruošti galimam prezidento R. Pakso kerštui?
Jei taip, tuomet kalbėti apie apsivalymą net neverta, nes chaosas gimdo tik chaosą, o ne tvarką. Būtent rūpesčio dėl Lietuvos valstybės ateities, dėl joje gyvenančių žmonių ir galima pasiilgti šiandienos politikų veiksmuose.
