Artūras Paulauskas neištvėrė - jam liūdna darosi nuo rinkimų kampanijos. Taip, rinkimai nykūs, tačiau jei norėjome, kad jie būtų aistringi, reikėjo, kad juose dalyvautų Rolandas Paksas. Tad gal šie prezidento rinkimai yra normalūs, tik mes jau pripratę prie juodųjų ir dar juodesnių technologijų, sutarčių iš dvidešimties punktų, ūsuotų dėdžių ir adrenaliną varančio šūksnio “Ar manimi tikite”.
Rinkimai nuobodūs, bet kas juos laimės? Sunku spėti, nes tai padaryti gali beveik visi. Nė vienas kandidatas nežiba originaliomis idėjomis. Viskas vyksta vangiai ir be ugnelės. Todėl rinkimų rezultatą gali pakeisti viena netikėta, bet efektinga viešųjų ryšių akcija. Kai viskas taip nyku, tai bet kas turi šansų laimėti rinkimus.
Aišku, ši situacija naudingiausia Valdui Adamkui. Už jį ketina balsuoti daugiausiai žmonių ir pusė (http://www.omni.lt/index.php?base/z_173602) jų tikisi, kad jis ir laimės rinkimus. Tad toks vangumas jam tik į naudą. “Kam rinkti kitus, jei galime išrinkti tą, kurį jau pažįstame?” - kils rinkėjui klausimas užsitraukus užuolaidėlę ir parimus prie biuletenio. Visai neatmestina galimybė, kad V. Adamkus rinkimus gali laimėti dar pirmame ture. Tam reikia, kad kiti kandidatai ryškiai nežibėtų, skrajojusio, o dabar nežinia ką darančio žemaičio rinkėjai neitų balsuoti. Tuomet 30 procentų V. Adamkaus šalininkų balsai gali tapti lemiami.
O ši nykuma labiausiai kenkia Česlovui Juršėnui. Juk jis apsiskelbė taikintoju, kovotoju už taiką. Tik rinkėjui iškyla klausimas, ką čia reikia taikinti, jei nėra jokio karo. Va, jei rinkimų kova būtų aštri, jei būtų drabstomasi purvais į kairę ir į dešinę, tuomet linksmasis “Photoshopo” dėka atjaunėjęs kandidatas būtų pataikęs į dešimtuką. Tačiau bent jau kol kas karo nėra - todėl ir krinta Č. Juršėno reitingai.
Aišku, niekas nežino, kaip pasielgs socialdemokratų rinkėjai. Be to, tai, kad gudrusis socialdemokratų lapinėlis nelabai rodosi nacionalinėje žiniasklaidoje, nieko nereiškia. Tyrimai rodo, kad jis pirmauja vietinėje spaudoje. Ir tai suprantama - jo elektoratas yra kaimas. Su juo ir dirba. Tiesa, šį jo darbą šuniui ant uodegos gali nunešti šienapjūtė ir tai, kad aktyviausi balsuotojai - dievobaimingi žmonės. Tie, kas dirbs ūkio darbus, į rinkimus neis. O tie, kurie eis į bažnyčią, o po to prie balsadėžių vargu ar balsuos už gudrųjį politikos šachmatininką - juk jis net neslepia esąs ateistas.
Tiesa, iki rinkimų dar liko savaitė - per ją gali sužvilgėti ne tik karo kirviai, bet ir driokstelti pora bombų, kurios kardinaliai pakeis dabartinę situaciją. Ir tai turėtų daryti visų kandidatų, išskyrus V. Adamkaus, štabai, nes tik taip jie gali užsitikrinti sau vietą antrame ture. Antraip jie atsiduotų likimo valiai. Tiesa, žinant lietuvišką melancholiją, nenustebčiau, kad taip atsitiktų.
Šiuose rinkimuose daug šansų turi išsišokėliai biurokratai - Petras ir Vilija. Jie tobulai klauso senųjų politikos vilkų patarimų - paaugti. Ir auga jie, tiksliau, jų reitingai.
Jų pliusai - nebuvo politikoje, nesusikompromitavę skandalais, nauji veidai, jauni. Tad kodėl už juos nebalsuoti?
P. Auštrevičius prieš metus kone su buldozeriu prastūmė euroreferendumą, dalis tų žmonių, kurie tai padėjo padaryti, dabar dirba jo štabe. Tad įgyta patirtis naudojama prezidento rinkimuose. Jis surinko daugiausia pinigų iš visų kandidatų. Be to, jo štabe dirba verslininkai, kurie pasižymi vadybininkų savybėmis. O tai politikoje, kur dažnai kairė nežino, ką daro dešinė, labai svarbu.
Be to, P. Auštrevičiaus stiprybė - greitai augantys reitingai. Tai svarbus psichologinis veiksnys. Visi matė biurokratą - tegu ir gerą - o dabar jis jau turi didelę visuomenės paramą. Kodėl už jį nebalsuoti? Juk panašiai buvo su R. Paksu - iš pradžių iš jo juokėsi, o paskui patikėjo, kad jis yra tas erelis, kuris atneš permainas.
Vilija Blinkevičiūtė tikriausiai pati charizmatiškiausia iš visų kandidatų - šilta, moka įtikinti savo teisumu. Be to, kaip rodo apklausos, moterys joje mato savo išgelbėjimą: dvigubai daugiau moterų nei vyrų pasiryžusios balsuoti už Viliją. Ir šiaip ji žmonėms patinka. Ir jos reitingai auga.
Tačiau šių dviejų kandidatų bėda - jie per vėlai pradėjo rinkimų kampaniją. Jei būtų pradėję bent nuo Naujųjų metų, tai dabar situacija būtų kitokia.
Mano manymu, mažiausiai šansų turi Kazimira Prunskienė. Ji nepasiūlo jokios idėjos, kuri ją išskirtų iš kitų kandidatų, tik vis bando įtikinti, kad už ją balsuos R. Pakso rinkėjai. Blogiausia, kad tuo ji bando įtikinti ne Pakso mylėtojus, bet žiniasklaidą. Todėl tik 20 proc. Paksą remiančiųjų žada balsuoti už gintarinę ledi. Anoks čia laimėjimas, jei apie 15 proc. nušalintojo prezidento šalininkų savo balsus atiduos ne už ką kitą, o už V. Adamkų.
Visa jos viltis - Juršėno karas su Blinkevičiūte. Jei jie pradės kovoti, tuomet Blinkevičiūtės skaistus veidas gali pasirodyti nebe toks skaistus, o jos rinkėjai gali nusivilti ir veidu atsisukti į vienintelę likusią moterį Kazimirą.
Taigi rinkimai nykūs, bet kartu ir nepermatomi. Palaukime ir pažiūrėkime, kokie scenarijai bus įgyvendinti.
