Pirmadienio (06.23) “Lietuvos ryte” Rimvydas Valatka publikavo kaip visuomet kandų komentarą “Dvejetukininkų vėliava - R. Paksas”. Straipsnis žiauriai teisingas. Apžvalgininkas ironiškai ir tikriausiai jau šiek tiek nusivylęs klausia, kada šalyje labiau rūpės gabiausieji, o ne tie, kurie nesugeba egzaminų išlaikyti. Klausimas būtų banalus, jei tai nebūtų mūsų realybė.
Tačiau įdomu, kodėl prezidentas taip elgiasi. Kodėl jis įsivėlė į juokingą istoriją. Pareikalavo švietimo ministro pasiaiškinti dėl egzaminų, paskui apsijuokė gavęs užduotis ir paslėptą užuominą tas užduotis išspręsti pačiam arba su ištikimiausiųjų rato pagalba. O dar pirmadienį didžiausiame Lietuvos dienraštyje vienas populiariausių komentatorių iš viso to pasišaipė. Negi to prezidento komanda negalėjo numatyti? Negi ji daro tokias vaikiškas klaidas?
Tačiau tik žurnalistų, politikų, verslininkų ir kultūrininkų elitui atrodo, jog tai klaida. O iš tiesų šis prezidento žingsnis yra absoliučiai “pijarinis”. Visoje šitoje istorijoje neteko girdėti, kad Prezidentūra būtų susirūpinusi bendru švietimo lygiu, jo problemomis. Viskas buvo nukreipta į rezultatus - kodėl tiek daug neišlaikė. Ir iš karto buvo pradėta ieškoti kaltų. Dabar pagalvokite apie tuos 2,7 tūkstančio neišlaikiusiųjų - juk jiems toks Rolando Pakso žingsnis yra kaip balzamas širdžiai. Jie apie R. Paksą, jei ir galvojo, kad jis blogas prezidentas, tai daugiau taip nebegalvos. O kur dar jų tėvai, seneliai, seserys su broliais ir visi kiti giminaičiai. Psichologiškai tokios reakcijos visiškai suprantamos. Štai suskaičiavę gauname gal ne tiek jau daug, bet ir ne tiek jau mažai, kurių akyse R. Paksas užsidirbo pakankamus dividendus. Tačiau svarbiausia yra kita.
R. Paksas dar per rinkimus laikė save nuskriaustųjų kandidatu. Jis pelnė simpatijas kritikuodamas ne tai, ką tauta mėgsta, bet tai, ko nemėgsta. Jo komanda puikiai žaidė peikdama tuos, ko lietuviai nekenčia: partijas, politinį elitą, tuos, kurie turi valdžią. Ta pati tendencija išliko ir R. Paksui tapus prezidentu. Juk jo komanda puikiai supranta, kad jei jų prezidentas nori išlikti populiarus, jis neturi per daug nutolti nuo savo įvaizdžio. Štai kodėl ir toliau R. Paksas išlieka autsaiderių, o ne visos tautos prezidentu. Būti autsaideriu Lietuvoje yra ypač populiaru: zyzti, dejuoti dėl blogo gyvenimo jau tapę nacionalinio charakterio bruožu. Tokių tikrų ar tariamų autsaiderių Lietuvoje, deja, dauguma. Tai rodo sociologiniai tyrimai.
Tad R. Pakso susidomėjimas, kodėl tiek daug moksleivių neišlaikė matematikos egzamino, tik dar sykį patvirtina, kad prezidentas ir toliau siekia tapatintis su plačiais liaudies sluoksniais, su tais, kuriems nepasisekė. Jis parodo, kad visą laiką buvo ir yra su tais, kuriems prastai klojasi, kurie yra nusivylę. Šiuo simboliniu gestu jis dar sykį patvirtino, kad yra ištikimas savo įvaizdžiui. Tai labai puikus “pijarinis” žingsnis.
Ir štai čia R. Valatka su savo kandžiais komentarais dienraščio puslapiuose ar populiariose televizijos laidose nieko negali padaryti. Priešingai - jis tik dar sykį pabrėžia R. Pakso tapatybę: tie, kurie nemyli R. Pakso, dar labiau nemylės, o tie, kurie jį myli, dar labiau pamils.
Tad ir R. Valatkos klausimai - “kada pagaliau bus imta rūpintis gabiausiais? Kada šalies lyderiai ims raginti lygiuotis ne į atsilikėlius, kaip sovietinėje mokykloje, o į tuos, kurie gali netolimoje ateityje garantuoti šalies pažangą?” - kad ir kaip gaila būtų, lieka retoriniai. Politiškai šalies vadovui tai nenaudinga. Lyderių ir gabiųjų nėra daug. Jie per rinkimus nesudarys daugumos, tad kam save su jais tapatinti? Daug svarbiau, kad artumą šalies vadovui jaustų platesnės masės.
Štai tokia viešųjų ryšių logika ir valdo prezidento Rolando Pakso veiksmus. Ir dabar jau kartu su R. Valatka negalime nematyti tokios logikos ydingumo. Juk taip ir toliau konservuojamos pesimistinės lietuvaičių nuotaikos, sureikšminamos ir sutaurinamos nesėkmės. O dar svarbiau - iš karto pradedama ieškoti kaltų valdžios viršūnėse (kaip čia neprisiminsi dar vieno lietuvių mentaliteto bruožo - jei kas kaltas, tai tik ne aš pats, kad blogai mokiausi, bet valdžia).
Ir ar tikrai gerai, kad tokios nuostatos būtų gyvos Lietuvoje? Kiekvienas tegu atsako pats sau.
