“Pijarščikų” pakurstomi entuziastingai balsavome už Europos Sąjungą. Ir džiaugėmės: daugeliui tai priminė nostalgiškus Sąjūdžio laikus. Tačiau realybė, kuriai nesame pasiruošę, gali skaudžiai nuvilti: vietoj normalios ir civilizuotos Europos mums pasiūlys populistų - šustauskų, murzų, veselkų ir kt. - vedamą Lietuvą. Į kur - nežinia.
Socialinių įtampų padidėjimas
Jau dabar aišku, kad stojimas į Europos Sąjungą pirmiau atneš ne reklamos ir viešųjų ryšių specialistų žadėtus keptus karvelius, bet kainų šuolį, o su juo - didelį visuomenės dalies (ypač gaunančios mažas pajamas) nusivylimą. Štai neseniai atlikto tyrimo duomenimis, dėl įstojimo į ES kai kurios importinės prekės gali brangti net tris kartus. Tad pigi Kinijos produkcija, patraukli mažai uždirbantiems ar taupiems, taps gerokai brangesnė.
Dėl akcizo didinimo nuo kitų metų pradžios dyzelinas pabrangs maždaug 16, benzinas - 7 centais už litrą. Brangs degalai, brangs ir visos prekės, nes nuo naftos produktų kainos priklauso bendras kainų lygis.
Europos Sąjungos standartai privers ne tik kelti kainas, tačiau ir atsisakyti iki šiol galiojusių mokesčių lengvatų. Vienas tokių mokesčių - pridėtinės vertės. Iki šiol mokėjome lengvatinį 9 proc. šilumos mokestį. Jis bus pakeistas standartiniu 18 proc. tarifu. Vienam žmogui tai kainuos papildomus 13 litų.
O kai kurie pabrangimai pasieks labai konkrečias grupes. Štai sakykime, labai greitai nepasitenkinimą pajus rūkaliai, nes jau nuo kitų metų cigarečių pakelio kaina vidutiniškai išaugs 40 centų.
Nepatenkinti bus ir automobilininkai, nes draudimo bendrovės prognozuoja, kad transporto priemonių privalomasis draudimas nuo kitų metų gegužės visiems vairuotojams brangs 2,5-4,5 karto. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą privalomasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas pradės galioti visoje ES, todėl siūloma nuo kitų metų balandžio šio draudimo sumas padidinti iki 100 000 eurų (345 000 litų) turtui bei 0,5 mln. eurų (1,725 mln. litų) dėl žalos asmens sveikatai. O tai reiškia, kad reikės mokėti nebe 200 litų, o apie 500-900 litų. Prisiminkime, kiek buvo nepatenkintų, kai įvedė privalomą civilinį draudimą? Dabar nepatenkintų bus dar daugiau.
Dar viena mūsų ekonominio gyvenimo realybė: atlyginimai vokeliuose. Akivaizdu, kad ši situacija turės keistis. Tačiau šis perėjimas bus itin skausmingas. Šiandienos vežėjų konfliktas su Finansų ministerija tai tik patvirtina. O tokių konfliktų bus dar ne vienas. Ir galime spėti, kad perėjimas nuo atlyginimų vokeliuose iki “balto” atlyginimo bus nemaloniausias ne darbdaviams, bet darbuotojams: jų realiai gaunamas atlyginimas sumažės, nes darbdavys pasakys tiesiai - “tokio atlyginimo, kokį mokėjau anksčiau dabar mokėti negaliu, todėl mokesčiai valstybei bus sumokėti iš tų pinigų, kuriuos dabar gauni”.
ES milijardai. Tik į kieno kišenę?
Kai išdėstai šiuos argumentus, paprastai atšaunama: nėra ko jaudintis, nes kils atlyginimai ir ateis ES parama. Nežinau, kodėl turėtų kilti atlyginimai. O dėl ES milijardų sutinku. Jie ateis. Tik klausimas - į kieno kišenę. Čia nesvarstysiu tokios galimybės, kad dalis ES pinigų bus tiesiog išgrobstytos ir pavogtos.
Svarbu kita - už ES milijardus bus vykdomi įvairiausi projektai. Bus sukurta darbo vietų ir pan. Tai gerai. Tačiau žinant lietuvišką verslo kultūrą naivu tikėtis, kad darbuotojai proporcingai pajus šį pinigų atplaukimą.
Juk turime akivaizdų pavyzdį: Lietuvos ekonomika jau keletą metų auga kaip ant mielių, o atlyginimai kažkodėl ne. Ekonomistai, stebėdami šį fenomeną, teigė, kad Lietuva sparčiai sluoksniuojasi: turtingieji tampa dar turtingesni, o vargšai dar labiau nuskursta. Nematau jokių priežasčių, kad senas ir išbandytas mechanizmas neveiktų ir šiuo atveju: kodėl darbininkui mokėti daugiau, jei galima mokėti mažiau (pateisinant kad ir tuo, jog reikia rodyti visą atlyginimą ir mokėti mokesčius valstybei)?
Tad samdiniai, ypač neturintys aukštojo mokslo išsilavinimo, ES privalumus pajus negreitai. Ką tikrai pajus, tai kainą, kurią reikės sumokėti už įstojimą į ES.
Populizmo vėtros
Tad ką išdėstyti faktai rodo? Ogi garantuotą žmonių nusivylimą. Jiems buvo pakiliai žadėtas rojus, o gaus jie (bent daugelis) nuogą špygą į nosį. Žmonės eilinį kartą pasijus “išdurti” ir nuvilti. Daugeliui politikų už tuos kelis milijonus sukelta reklaminė euforija per referendumą gali smarkiau atsirūgti nei konservatoriams “Williams” byla.
Prieš ES pasisakė tik vadinamosios marginalinės partijos ir tokie pat veikėjai - Vytautas Šustauskas, nacionalistai ir t.t. Jau greitai jie rezultatyviai pasinaudos žmonių nusivylimu. Juk jie - bent jau pradžioje - atrodys teisūs, sakę, jog velnias neša į tą galerą. Tad dar gerai, kad kaip viešųjų ryšių triukas nebuvo panaudotas vieno politiko kuluaruose sklandęs pasiūlymas: panaudoti europropagandai kokią nors kontroversišką asmenybę (kad ir tą patį V. Šustauską), kuri pasisako prieš ES, rodyti žmonėms ir sakyti - “štai jei nebalsuosite už ES, tai būsite panašūs į jį”. Tokiu atveju jau kitą vasarą didžiojo dešrelių dalytojo kauniečiams reitingai išaugtų neką mažiau nei Rolando Pakso. Apie ką pats Šustauskas tikriausiai net po trečio butelio nesapnavo.
Lietuviai neatsparūs nusivylimui. Juk daugelį Lietuvos politikos grimasų tikriausiai galima paaiškinti begaline Sąjūdžio euforija. Po nepriklausomybės atsivėrusi tikrovė nebuvo tokia, kokios daugelis tikėjosi. Todėl žmonės dar ir dabar keršija politikams, manydami, kad šie už viską atsakingi. Ir už kiaulystes taip pat.
Lietuviai neatsparūs ir populizmui. Tai rodo paprasčiausia statistika. Antai 1996 m. Seimo rinkimuose 15 marginalinių partijų gavo 20,85 proc. rinkėjų balsų (rinkimus laimėjusi ir 33 mandatus gavusi Tėvynės sąjunga surinko 29,8 proc., antri buvo ir 11 mandatų gavo krikdemai - 9,91 proc.). 2000 m. rinkimuose savo sąrašus iškėlė tik šešios radikalios marginalinės partijos, kurios surinko įspūdingą dalį - 13,04 proc. balsų.
Tad kas gali garantuoti, kad 2004 metais Seimo rinkimuose šių populistinių balsų nesutrauks viena ekstremistinė partija? Ir kokį Seimą tuomet turėtume?
Ne pabaiga
Be abejo, mano oponentai galėtų pasakyti, kad į ES stojo ne viena šalis ir kažkokių didelių sukrėtimų nebuvo. Taip. Tačiau dar nėra įstojusi nė viena pokomunistinė šalis, kur, pripažinkime, yra savi ypatumai.
Aišku, mano išvardytos problemos gali būti laikinos ir pakankamai neskausmingai išsprendžiamos. Tačiau ar girdėjote, kad politikai su valdininkais ruoštų kokias nors panašias programas? Aš ne.
Taip jau sutapo, kad, pavasarį įstojus į ES, rudenį laukia rinkimai į Seimą. Ir jei politikai neruošia programų, kurios palengvintų šį pereinamąjį laikotarpį, tai nereiškia, kad jie nemato šios situacijos ir nesistengia jos išnaudoti savo interesams. Tačiau apie tai skaitykite rytoj.
